Nepaklusta fizikos dėsniams
Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistai atliko tyrimą, kurio rezultatai gali nustebinti. Pirmiausia, paprastam žmogui gali pasirodyti keista, kad mūsų šalyje yra net vienuolika unikalių degalų rūšių ir net 39 skirtingos šių degalų rūšių kombinacijos.
Peržiūrėjus atviruosius bendrovės „Regitra“ ir Susisiekimo ministerijos duomenis, susijusius su lengvųjų automobilių (M1 kategorijos) degalais, stebima chaotiška situacija. Čia galima rasti fizikos dėsnius pažeidžiančių įrašų, o galbūt ir nepagrįstų valstybės paramos panaudojimo atvejų.
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docento Beno Gabrielio Urbonavičius teigimu, nemažas chaosas dėl alternatyviųjų degalų yra susijęs su dujiniais degalais. Viešojoje erdvėje galima pastebėti neatitikimų, kai kalbama apie dujinius degalus pirmiausia dėl painių ir nepatogių santrumpų.
Populiarumas blėsta
B. Urbonavičius analizę pradeda nuo vadinamųjų autodujų – suskystintųjų naftos dujų (SND) – angliškai LPG. Tai naftos perdirbimo ir gamtinių dujų gavybos / valymo grandinėje gaunamas lengvųjų angliavandenilių mišinys, transporto sektoriuje naudojamas jau dešimtmečius.
Jas sudaro daugiausia propanas ir butanas, o jų sudėtis kinta sezoniškai ir regioniškai. Kadaise itin populiarus „Regitros“ įrašas automobilio dokumentuose „benzinas / dujos“, kurį dar ir šiandien turi beveik 84 tūkst. automobilių Lietuvoje, reiškia būtent LPG degalus naudojantį transportą.
CNG – suslėgtos (suspaustos) gamtinės dujos. Chemiškai tai tos pačios gamtinės dujos, kurios naudojamos maistui ruošti namuose. Tačiau transporto priemonėse jos laikomos aukšto slėgio (200–250 bar) balionuose. Tai degus dujų mišinys, kuriame dominuoja metanas (per 70 proc.), su kitais angliavandeniliais ir inertinėmis priemaišomis.
CNG technologiją galima laikyti mirusia Europoje. Naujų lengvųjų automobilių su šia degalų rūšimi nebegamina nė vienas Europos gamintojas – paskutiniai modeliai gaminti iki praėjusių metų vidurio „Volkswagen“ grupėje.
Antrinėje rinkoje Lietuvoje jų pasisekimas ribotas dėl pačių dujų balionų galiojimo trukmės (15–20 metų be galimybės pratęsti galiojimą, kaip ir vandenilio balionų atveju), riboto užpildymo kolonėlių skaičiaus (vos šešios Lietuvoje) ir kai kuriuose modeliuose naudojamo labai mažos talpos (iki 15 l) benzino bako. Šios degalų rūšies istorija Lietuvoje verta atskiros diskusijos.
Painiava dėl dujų
Dar viena rūšis – suskystintosios gamtinės dujos LNG. Jos Lietuvoje ypač atpažįstamos dėl SGD terminalo sąvokos.
Transportui LNG – tai gamtinės dujos, atšaldytos iki kriogeninių temperatūrų (–165 °C) ir laikomos kaip skystis termiškai izoliuotuose bakuose.
LNG importo grandinėse metano dalis dažnai būna aukštesnė nei CNG atveju, o pačios LNG (kaip transporto degalai) paprastai turi mažiau inertinių priemaišų.
Dėl santykinai sudėtingos bakų sistemos pasaulyje nebuvo pagamintas nė vienas serijinis LNG varomas lengvasis automobilis. Tai būtų nepraktiška – visas bagažinės tūris būtų užimtas kriogeninių talpyklų, o automobilį palikus kelioms dienoms bakas būtų tuščias dėl dujų išgaravimo.
Dokumentuose ir šnekamojoje kalboje santrumpa SGD Lietuvoje dažnai reiškia būtent suskystintąsias gamtines dujas (LNG), nors techniniu požiūriu terminas „suslėgtos gamtinės dujos“ irgi trumpinamas taip pat. Dėl to straipsniuose ir duomenų rinkiniuose šios dvi gamtinių dujų būsenos gali būti pateikiamos klaidinamai.
164 – tiek automobilių Lietuvoje šiuo metu oficialiai yra esą varomi LNG dujomis, nors tokių serijinių ratuočių niekada nebuvo net pagaminta.
Kyla abejonių
Paminėtos trys degalų rūšys yra skirtingos pagal degalų bakų sistemas, papildomą įrangą, paruošiant degalus varikliui (išdujinimas, slėgio reduktoriai ir t. t.), tačiau visi šie degalai naudojami kibirkštinio uždegimo varikliuose.
Nagrinėjant minėtus atviruosius bendrovės „Regitra“ ir Susisiekimo ministerijos duomenis, galima pastebėti, kad Lietuvoje šiuo metu yra užregistruoti 164 lengvieji automobiliai, kurių degalų rūšis nurodyta „suskystintosios gamtinės dujos“ (LNG), tačiau, kaip minėta, tokių automobilių niekada nebuvo (ir tikėtina nebebus) dėl didžiulių praktinių iššūkių ir nepatogumo. Juos techniškai būtų galima prilyginti automobiliams, varomiems vienaragio krauju.
Minėtuose atviruosiuose duomenyse galima rasti ir degalų rūšį – biometaną. Biometanas iš esmės yra tos pačios gamtinės dujos – jo pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas. Skirtumas slypi ne cheminėje sudėtyje, o kilmėje: įprastos gamtinės dujos yra išgaunamos iš požeminių telkinių (iškastinio kuro), o biometanas gaminamas iš organinių atliekų – pavyzdžiui, mėšlo, nuotekų dumblo ar maisto atliekų – anaerobinio skaidymo proceso metu.
Išvalytas biometanas gali būti tiekiamas į tą pačią dujų infrastruktūrą ir naudojamas transportui kaip CNG ar LNG. Kadangi gamtinės dujos ir biometanas yra identiška medžiaga, kyla abejonė dėl atskiros degalų rūšies įrašo pagrįstumo.
Vandenilio rebusai
Bendrovės „Regitra“ atviruosiuose duomenyse galima rasti mažiausiai septynis automobilius, kurie varomi vandeniliu. Tiesa, tik keturių iš jų dokumentuose yra nurodyta degalų rūšis „vandenilis“ ar „vandenilis / elektra“.
Pagal šiuos duomenis galima pagrįstai teigti, kad trys „Toyota“ vandeniliniai automobiliai registracijos dokumentuose degalų eilutėje turi įrašą „elektra“. Docento B. Urbonavičius teigimu, ši neteisinga registracija sudaro galimybę nepagrįstai pasinaudoti APVA paramos lėšomis, skirtomis gryniesiems elektromobiliams įsigyti.
Pasak mokslininko, po kreipimosi į „Regitrą“ dėl šios situacijos ir profesionalios diskusijos bendrovės atstovai patvirtino, kad transporto priemonės registracijos metu duomenys į Lietuvos transporto priemonių registrą yra tik perkeliami iš registracijai pateiktų dokumentų. Pati „Regitra“ esą nepriima sprendimo dėl duomenų turinio teisingumo.
Tai perša paradoksalią išvadą – arba Lietuvoje de facto galioja kitų šalių įstatymai (pvz., kuriose vandeniliniai automobiliai priskiriami elektromobiliams), arba pateikiami klaidingi duomenys ekspertinėse išvadose įvežant automobilius iš trečiųjų šalių.
Vienintelis kada nors gamintas vandenilinis automobilis, kuris ginčytinai atitiktų Lietuvoje galiojantį grynojo elektromobilio apibrėžimą, yra „Honda“ CR-V e:FCEV, skirtas JAV rinkai. Lietuvoje šiuo metu nėra nė vieno šios markės ratuočio.
Reikėtų tikėtis, kad neatsiras nauja degalų rūšis – vienaragio kraujas.
Saugikliai neveikia
Duomenis į Lietuvos transporto priemonių registrą teikia bendrovė „Regitra“. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo privalomąją techninę apžiūrą ir technines ekspertizes atliekančių įmonių priežiūrą. Šios organizacijos, įmonės ir įstaigos, veikiančios kartu, turėtų užtikrinti Lietuvos transporto priemonių registro veikimą.
Bendrovė „Regitra“ tik perkelia duomenis iš pareiškėjo (registruojant automobilį) pateiktų duomenų į Lietuvos transporto priemonių registrą. Tuomet kyla natūralus lūkestis, kad galimi neatitikimai dėl degalų rūšies bus užkardyti atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Juk ne veltui degalų rūšies pakeitimas (pvz., dokumentinis ir faktinis degalų rūšies nesutapimas) laikomas dideliu trūkumu.
„Vis dėlto matyti, kad automobiliai su degalų rūšimi „suskystintosios gamtinės dujos“ sėkmingai įveikia privalomąją techninę apžiūrą. Tuomet gal ir benzinu varomam automobiliui būtų galima pakeisti variklį į dyzelinį, o tai jau būtų pakeitimas, kuris iš principo negalimas pagal dabar Lietuvoje galiojančias taisykles“, – teigė dr. B. Urbonavičius.
Klaidos tęsiasi
Iki šiol registre galima rasti net 39 skirtingas vienuolikos degalų rūšių kombinacijas. Čia įtrauktos degalų rūšys: vandenilis, elektra, suslėgtos gamtinės dujos, suskystintosios naftos dujos, suskystintosios gamtinės dujos, gamtinės dujos, etanolis, dujos, dyzelinas, biometanas, benzinas.
Minėtos vienuolika degalų rūšių turėtų būti pertvarkytos į septynias pagrindines (dyzelinas, benzinas, suskystintosios naftos dujos, elektra, suslėgtos gamtinės dujos, etanolis, vandenilis) ir dvidešimt derinių, techniškai galinčių egzistuoti transporto priemonėse.
„Galima pagalvoti, kad naujai registruojant transporto priemones neatitikimų nebeatsiranda, o esančios klaidos – praeities palikimas. Tačiau, lyginant šių metų sausio ir vasario mėnesio duomenis, LNG varomų automobilių skaičius padidėjo dviem. Reikėtų tikėtis, kad neatsiras nauja degalų rūšis – vienaragio kraujas“, – ironizavo KTU mokslininkas.
(be temos)