„Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas, kurį norime užtikrinti, tai mažiau žūčių keliuose“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo M. Vaščega.

Pasak jo, nors žūčių statistika gerėja, pernai Europos Sąjungos (ES) valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.

„Kiekvienas žingsnis, kurį galime padaryti, kad tų žūčių būtų mažiau, labai stipriai padeda visuomenei, padeda bet kuriam iš mūsų, kuris yra susidūręs su eismo nelaimėmis. Senesni automobiliai dažniau patiria techninius gedimus, o kasmetinė apžiūra leidžia greičiau identifikuoti pavojingus defektus“, – nacionaliniam transliuotojui sakė M. Vaščega.

Kaip praėjusią savaitę skelbė EK, siūloma visapusiškai peržiūrėti Bendrijos kelių eismo saugumo ir transporto priemonių registracijos taisykles ES keliuose siekiant geresnio saugumo ir oro kokybės.

Anot Komisijos, siūlomi pakeitimai pirmiausia nukreipti į patikros pritaikymą naujoms transporto priemonėms, tarp jų – elektromobiliams. Siūlomi nauji testai elektroninėms saugumo sistemoms, taip pat saugai ir emisijai svarbių sistemų programinės įrangos tikrinimas.

Taip pat siūloma registruoti odometrų rodmenis nacionalinėse duomenų bazėse, kad valstybės galėtų keistis jų istorija, skaitmeninti automobilių registraciją ir techninės apžiūros sertifikatus, pusmečiui pripažinti kitoje ES narėje atliktą techninę apžiūrą.

Be to, EK siūlo senesnius nei dešimties metų automobilius ir furgonus tikrinti kasmet, paprastinti prieigą prie transporto priemonių techninių duomenų apžiūros centrams.

„Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai norime sužinoti, ar kilometražas mūsų perkamo automobilio yra tikras ar netikras, yra priemonių, kurios numatytos, kad kilometražo suklastojimas būtų kur kas sudėtingesnis dalykas ir būtų galima pasitikėti tuo, kas nurodoma kilometraže“, – pažymėjo M. Vaščega.

Jis pažymėjo, kad dabar siūlomi pakeitimai bus diskutuojami ES Taryboje ir Europos Parlamente, todėl „nereikia nuogąstauti, kad viskas pasikeitė“.

„Pažiūrėkime, kol kas man sudėtinga vertinti, bet aš matau, kad dauguma ES valstybių, įsivesdamos tai savo nacionaliniuose teisės aktuose, palaiko tokį dalyką“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Anot techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovo Renaldo Gabarto, „koreliacija tarp (automobilių – BNS) amžiaus ir nustatomų trūkumų yra visiškai tiesioginė“.

R. Gabarto LRT radijui pateiktais duomenimis, apie 12 proc. naujų automobilių, po trejų metų pirmą kartą atvykusių į techninę apžiūrą, turi nebūtinai didelį defektą.

„Fiksuojamų didelių trūkumų kreivė tolygiai auga, ir 5–6 metų automobilis (…) vidutiniškai jau turi šiek tiek daugiau negu pusantro didelio trūkumo. Tas techninių trūkumų augimas stabilizuojasi ties 13–15 metais, tada vidutiniškai fiksuojama apie 4,5 didelio trūkumo vienam automobiliui“, – nurodė R. Gabartas.

„Jeigu būtų priimtas tas sprendimas (…), kaip ir visi kiti sprendimai, tikėtina, būtų numatytas koks nors pereinamasis laikotarpis ir atsirastų papildomos techninės apžiūros stotys, papildomos linijos“, – pažymėjo jis.

EK teigimu, siūlomi pakeitimai susiję su ES kelių eismo saugumo politikos programoje įtvirtintu tikslu iki 2050-ųjų Bendrijos keliuose žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių skaičių sumažinti beveik iki nulio, o iki 2030 metų – 50 procentų.

Anot Komisijos, pataisos 2026–2050 metais padėtų išgelbėti apie 7 tūkst. gyvybių ir išvengti maždaug 65 tūkst. rimtų sužalojimų.