GREIČIO MATUOKLIS – PRIEMONĖ NE TIK POLICININKAMS

Dažnam vairuotojui greičio matavimas siejasi su trikoju – mobiliuoju greičio matuokliu "PoliScan FM1", kurį nuo šių metų pradžios vis dažniau išvystame gatvėse. Tačiau greičio matavimas, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, tik viena iš daugybės dedamųjų, kam yra naudojami greičio jutikliai.

Dažnai nesusimąstome

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Markevičius ir Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas prof. Dangirutis Navikas tikina, kad greičio jutiklių panaudojimas yra kur kas platesnis, nei mes įsivaizduojame.

"Tai ne tik priemonė, skirta drausminti eismo taisyklių pažeidėjus, bet ir naudinga kontroliuojant automobilių srautus susidarius spūstims ar atpažįstant transporto tipą", – teigia mokslininkai.

Anot V.Markevičiaus, greičio jutikliai naudojami automobilių srautui skaičiuoti, jį nukreipti ir reguliuoti, pasitelkiant išmanuosius ženklus.

"Matuoti, ar ne per greitai važiuojame ir fiksuoti pažeidėjus – tik eilinė priemonė, skirta eismui stebėti. Stebint važiuojančių automobilių greitį taip pat galima apskaičiuoti preliminarų automobilių kiekį, kelio apkrovą", – tikina profesorius.

Daugiau privalumų

V.Markevičius pastebi, kad pagrindinis technologinis skirtumas tarp važiuojamąja dalimi įrengto greičio jutiklio ir "PoliScan FM1" yra jo priežiūra.

Trikojį reikia stebėti ir saugoti nuo vandalų, jį įkrauti. O greičio jutiklis yra nepastebimas ir nereikalaujantis didelės priežiūros, todėl įrenginio eksploatacijai reikalingos kur kas mažesnės išlaidos", – sako profesorius.

D.Navikas priduria, kad, lyginant su indukcinėmis kilpomis, kurios yra įrengtos prie daugumos šviesoforų, KTU EEF mokslininkų sukurtų greičio jutiklių intervencija į kelią yra kur kas mažesnė, todėl juos daug lengviau sumontuoti.

Stebint važiuojančių automobilių greitį taip pat galima apskaičiuoti preliminarų automobilių kiekį, kelio apkrovą.

"Mūsų sukurtas jutiklis, kuris yra įrengtas pakeliui į vieną Lietuvos oro uostų, išsiskiria tuo, kad su juo galime ne tik fiksuoti transporto judėjimo greitį, bet ir jo tipą bei tai, kaip jis važiuoja, pavyzdžiui atlieka lenkimo manevrą", – pažymi  mokslininkai.

Pasak jų, vienas iš jutiklių privalumų – nufotografuoti automobilio numerius reikiamoje vietoje, ne pastebėjus judesį, o automobiliui apie metrą priartėjus prie jutiklio, priklausomai nuo judėjimo greičio. Tikslioje vietoje gaunama kokybiška nuotrauka.

"Dėl netikslaus automobilių srauto pasiskirstymo apskaičiavimo didžiuosiuose miestuose spūstyse vairuotojai praleidžia daugiau laiko, nei vairuodami. Intensyviai apkrautuose keliuose įrengus greičio jutiklius būtų kur kas lengviau paskirstyti automobilių srautus. O fiksavus spūstį ne piko metu, būtų galima įtarti apie avariją ir vairuotojus įspėti apie kito kelio pasirinkimą", – teigia mokslininkai.

Magnetinis parašas

Greičio jutikliai, radarai ir kitos eismo stebėjimo priemonės, norint surasti transporto savininką, fiksuoja automobilio numerius, tačiau KTU EEF mokslininkų teigimu, po daugiau kaip dešimtmečio juos gali pakeisti įvairios alternatyvos.

"Vienas iš sprendimų galėtų būti automobilio magnetinis parašas", – tikina V.Markevičius.

Transporto priemonės magnetinis parašas – vadinamas Žemės magnetinio lauko iškraipymas, kai šalia jutiklio pravažiuoja transporto priemonė. Magnetinis parašas, integruotas automobilyje, nereikalauja papildomų priedų, priešingai nei RFID (atpažinimas radijo dažniu, angl. radio frequency identification).

D.Naviko teigimu, automobilių valstybinius numerius galima pakeisti ir kitomis priemonėmis, kurios yra daug kartų tikslesnės – tai RFID, žymos.

Pastebėta, kad kai įvažiavimas į automobilių parkavimo aikštelę buvo galimas su bilietu, RFID sistemos parkavimo valdymo principas nebuvo toks populiarus kaip dabar, kai automobiliai identifikuojami pagal valstybinius numerius.

"Šis stovėjimo aikštelių valdymo principas nebuvo toks populiarus, nes žymas, integruotas į įvairias korteles, – itin lengva pamesti. Tačiau jei visą tai būtų integruota pačiame automobilyje, viskas būtų kitaip", – sako D.Navikas.