Nesivargina slėpti

Po šaltojo sezono autoservisų meistrai vairuotojams rekomenduoja pakeisti variklio alyvą, degalų, alyvos ir oro filtrus, kartais prireikia ir naujo akumuliatoriaus, amortizatorių ar stabdžių kaladėlių.

Neretai tenka keisti ir senas padangas naujomis, tačiau toli gražu ne visi pasirūpina, kad jos būtų tvarkingai utilizuotos.

Lietuvos miškus pažįstantis šalies orientavimosi sporto federacijos vykdomasis direktorius Vilius Aleliūnas tvirtino, kad miškuose išmestų padangų skaičiai kelia nerimą. Per varžybas ir treniruotes visą Lietuvą išlakstantys orientacininkai pastebi, kad situacija pastarąjį dešimtmetį yra šiek tiek pagerėjusi, bet vis dar prasta.

„Ypač daug miške padangų ir statybinių šiukšlių. Skauda širdį, kai bėgi ir matai tokių vaizdų. Žmonės nė nesivargina šiukšlių slėpti, o išmeta tiesiog patogiose privažiuoti vietose. Sunku suvokti, kodėl tai vis dar vyksta. Juk sudaryta galimybių nemokamai priduoti padangas“, – stebėjosi orientacinio sporto atstovas.

Dalies senų padangų miške atsikrato gyventojai, o kitą didelę dalį išmeta nelegalūs ar nesąžiningai veikiantys autoservisai. Jų suverstus kalnus randa ir orientacininkai.

„Dažniausiai aptinkame po kelias išmestas padangas, bet maždaug kas penktas atvejis – didelės krūvos. Tada jau spėjame, kad atvežė kokio nelegalaus garažiuko meistrai. Būna suversta apie 20–30 skirtingų rūšių padangų. Informuojame tam tikras instancijas, kad surinktų ir išvežtų“, – pasakojo V. Aleliūnas.

Teršėjai: maždaug apie 2–3 tūkst. padangų kasmet atsiduria gamtoje. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Tvarko“ be sutarčių

Lietuvoje kasmet surenkama ir perdirbama apie 30 tūkst. t panaudotų padangų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenys rodo, kad dar apie 2–3 tūkst. jų atsiduria gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose.

Atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė patvirtino, kad, nors situacija po truputį gerėja, ši problema vis dar itin opi.

„Svarstėme, kodėl šioje srityje nejudame taip sparčiai į priekį, kaip norėtųsi. Juk senas padangas galima palikti autoservise pardavėjui,  pardavusiam naujas padangas, jas galima priduoti savivaldybių didelių gabaritų surinkimo aikštelėse ar tiesiai nuvežti atliekų tvarkytojui. Tačiau kažkodėl kas pavasarį miškuose – vėl šiukšlių krūvos. Vadinasi,  sistemoje yra spraga, kuri verčia žmones rinktis tokius veiksmus“, – svarstė M. Curko-Notkuvienė.

Žmonės net nesivargina šiukšlių slėpti, o išmeta tiesiog patogiose privažiuoti vietose.

Pagal galiojančius įstatymus, už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.

Per dieną – 6 t

Autoservisų tinklas „Melga“ kasmet rengia senų padangų rinkimo iš miškų akciją. Pernai per vieną dieną miškuose aplink Vilnių ir Kauną surinkta 6 t padangų atliekų.

„Melgos“ įmonės rinkodaros ir e. prekybos vadovė Kotryna Sabauskienė paaiškino, kodėl kai kurie autoservisai vengia priimti padangas iš klientų arba jomis atsikrato brutaliausiu būdu – išmeta miške ar lauke.

„Tam, kad tai galėtų atlikti, tiek pardavėjai, tiek autoservisai privalo savo veiklą deklaruoti aplinkosaugai, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Taip pat jiems privalu tvarkyti atliekas pagal taisykles, rūšiuoti atliekas, pildyti ataskaitas.

Galiausiai servisui privalu turėti sutartį su leidimą tvarkyti būtent konkrečiai tas atliekas turinčia įmone. Žinoma, atliekų tvarkymas visiems kainuoja“, – atskleidė K. Sabauskienė.

Išmonė: panaudota alyva įsigudrinama šildyti patalpas arba impregnuoti tvoras, pavėsines. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spraga – internete

Anot „Ekobazės“ vadovės M. Curko-Notkuvienės, kita priežastis, kodėl padangų surinkimas į perdirbimo vietas šlubuoja – pirkimas internetu.

„Pagal galiojančią tvarką, jei žmogus perka padangas internetu, jis turi teisę pardavėjo nurodytoje vietoje palikti savo nudėvėtų padangų komplektą. Tačiau realybėje ta vieta gali būti nenurodyta arba nurodyta pirkėjui nepatogioje vietoje. Be to, dalis gyventojų siunčiasi padangas iš užsienio. Ką daro žmogus, kuriam trūksta sąžinės? Išmeta padangas miške ar palieka kitoje neleistinoje vietoje“, – aiškino ji.

Pašnekovės teigimu, 2024 m. surinkta net 19 tūkst. t padangų, t. y. 25 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais. Tvarkingai į surinkimo vietas priduotos senos padangos 100 proc. perdirbamos ir prikeliamos naujam gyvenimui.

„Surinktas padangas perdirbame, nuolat tobuliname perdirbimo procesą, o iš gautų gumos granulių gaminame kilimėlius sporto ir žaidimų aikštelėms, gamybinėms patalpoms, garso izoliacines plokštes, bortelius automobilių parkavimo aikštelėms“, – pasakojo M. Curko-Notkuvienė.

Pasak jos, ilgą laiką Lietuvoje kelių pas pirkėjus ieškoję gaminiai sulaukė gerokai daugiau užsakovų dėl kokybės ir tvarumo – pardavimai pernai augo 113 proc., o nuo 2020 m. iš padangų pagamintos produkcijos gamybos ir pardavimo Lietuvoje apimtis didėjo dešimt kartų.

Perdirba beveik viską

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė akcentavo, kad padangas galima ne tik perdirbti, bet ir panaudoti energijai gauti, taip taupant gamtos ir gamybos išteklius.

Jos žodžiais, atsakingos utilizacijos ar perdirbimo procedūra privaloma ne tik padangoms. Tad senoms automobilių detalėms, jas pakeitus naujomis, ne vieta mišrių komunalinių atliekų konteineryje ar sąvartyne. Visos remonto metu susidariusios atliekos privalo likti autoservisuose, o iš ten keliauti pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus.

Visos automobiliuose, įskaitant elektromobilius, esančios baterijos yra perdirbamos. Taip atgaunami vertingi metalai: litis, kobaltas, švinas ir kitos medžiagos. Baterijos yra toksiškos dėl korozinių medžiagų ir jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų, kurie, patekę į aplinką, gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

Filtrų atliekose yra metalo, alyvos, plastiko ir filtruojamosios medžiagos. Metalą galima perdirbti daug kartų.

Perdirbti galima ir panaudotą alyvą: iš jos gaunama bazinė alyva, reikalinga tepalinei ar hidraulinei alyvai gaminti. Iš alyvos ir automobilinių filtrų atliekų išsiskiria sunkiųjų metalų: švino, kadmio, arseno ir kitų kenksmingų medžiagų. Vos 1 l senos automobilių alyvos gali užteršti 1 mln. l vandens.

Pernai per vieną dieną miškuose aplink Vilnių ir Kauną surinktos 6 t padangų atliekų.

Išmonės netrūksta

Beje, netrūksta išmonės ne tik teisėtai perdirbantiems alyvą, bet ir nelegaliai tuo užsiimantiems. Kai kurie žiemą ją degina šildydami patalpas. Orams atšilus, sena alyva impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kiti statiniai iš medžio.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas gali ne tik užtraukti piniginę baudą, bet ir kelti didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Vairuotojams reikėtų būti atsakingiems ne tik remontuojant automobilį, bet ir nusprendus pasikeisti seną ar nebevažiuojantį į naujesnį. Mat ir automobilių ardytojai ne visuomet laikosi jų veiklą reguliuojančių taisyklių. Taupant gamtos išteklius ir kitus resursus, eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės (ENTP) turi būti perdirbamos pagal reglamento reikalavimus.

Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos, tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama.

Pagal aukščiausius veiklos standartus veikiantys atliekų tvarkytojai gali pakartotinai panaudoti automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Ko nepavyksta panaudoti pakartotinai, galima perdirbti.

Visą svarbiausią informaciją apie perdirbimą galima rasti svetainėje www.autotvarkymas.lt. Ten pateiktas legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašas. Svetainėje galima kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo ir sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Nauda: tvarkingai priduotos padangos 100 proc. panaudojamos kituose gaminiuose. / E. Kinaičio nuotr.

Daug kas nekainuoja

Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas. Čia sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tonų padangų.

Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.

Neribotus kiekius automobilinių atliekų galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama. Automobilių servisai privalo pagal nustatytus reikalavimus sutvarkyti / perduoti sutvarkyti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingas ir pavojingas atliekas.

Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui griežtai draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotinai naudoti tinkamoms detalėms.

Baudos – nuo 30 eurų

Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. – padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams.

Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos. Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekų, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas, surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.

Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 eurų iki kelių tūkstančių, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.