Ilgametį Lietuvos sporto vadybininką – Lietuvos moksleivių krepšinio lygos ir moterų krepšinio klubo „Aistės-LSMU“ vadovą Petrą Aleksonį pastarosiomis dienomis galima sutikti ne tik darbo kabinete ar krepšinio arenose.
Baigiantis vasarai kaunietis dažnai laisvą laiką leidžia skrosdamas Kauno marių ir Baltijos jūros bangas. Jis pats save vadina prisiekusiu vandens motociklų mėgėju.
„Iki profesionalo statuso dar trūksta išmokti vieną kitą triuką ir nuplaukti dar kokį pusšimtį jūrininko valandų“, – svarstė P. Aleksonis.
„Vasarą turiu daugiau laiko savo pomėgiui, todėl stengiuosi atsidžiaugti motociklu už visus metus. Kai tik oro sąlygos ir šeima leidžia, visuomet naudojuosi proga pašėlti ant vandens“, – nuotaikingai pasakojo pašnekovas.
Pokalbį su P. Aleksoniu pradėjome nuo jo keturračio transporto.
– Kokia jūsų vairavimo patirtis?
– Nuo 1999 m., kai išsilaikiau B kategorijos teises. Tiesa, dar prieš tai mokykloje teko lankyti kartingo užsiėmimus, kuriuos vainikavo kelios vietinės lenktynės.
– Vairuotojai skirstomi į dvi kategorijas: tuos, kuriems automobilis – tik priemonė nusigauti iš taško A į tašką B, ir tuos, kuriems jis yra toks pat svarbus kaip gyvenamasis būstas ar mylimas augintis. Ką Jums reiškia transportas?
– Automobilis man tarsi draugas. Šeimoje turime du automobilius – aš vairuoju „Mercedes Benz E350“, šeimos kelionėms naudojame talpesnį visureigį „Kia Sorento“.
– Ar turite mėgstamą automobilių gamintoją?
– „Mercedes“. Simpatijas šiam prekių ženklui sustiprino ir mano mėgstamiausias „Formulės 1“ lenktynininkas Lewisas Hamiltonas, atstovavęs „Mercedes“ ekipai. Turiu net Lewiso F-1 šalmo kopiją! Mano prioritetas – dviduriai automobiliai. Anksčiau esu turėjęs „Ford Focus“ (Collino McRae’aus modifikacija), vėliau – „Audi A5“, dabar – „Mercedes“.
Esu praktiškas – neperku naujo automobilio. Racionaliausia rinktis 4–6 metų automobilius. Tada kainos ir kokybės santykis būna geriausias.
– Kiek dėmesio kreipiate į komforto priedus – pavyzdžiui, kokybišką garso aparatūrą?
– Mėgstu kokybiškus koncertus prie vairo (šypsosi – aut. past.). Taip pat svarbu jausti gerą garso izoliaciją salone. Noriu ilsėtis prie vairo, o ne jausti nuovargį.
– Kaip Jūsų gyvenime atsirado vandens motociklai?
– Vandens pramogos man atrodė brangios ir nepasiekiamos. Atostogaudamas kelis kartus pabandžiau vandens motociklus – labai patiko! Pasidomėjau, pasirodo, jie nėra tokie neįkandami finansiškai. Galiausiai per atostogas Maroke pasakiau sau, kad trūks plyš šią svajonę įgyvendinsiu. Radau lyg ir neblogą variantą Alytuje. Nuvažiavau į „SeaDoo“ atstovybę pasikonsultuoti, pasitaikė šaunus darbuotojas Ugnius, kuris suteikė daugiau informacijos apie mano skelbimuose nusižiūrėtą modelį. Supratau, kad reikėtų pasidairyti kito varianto. Kaip tyčia, atstovybėje buvo identiškas pagal parametrus GTX 230 modelis ir dar maždaug 1 tūkst. eurų pigesnis. Po trijų savaičių ši svajonė jau stovėjo mano garaže, o po mėnesio juo išplaukiau į Kauno marias.
– Ar brangiai kainavo šis pirkinys?
– Su priekaba apie 9 tūkst. eurų. Žmonai pasakiau trečdaliu mažesnę kainą (juokiasi).
– Kodėl motociklą pavadinote „Neymar Junior 10“ ir papuošėte Brazilijos vėliava?
– Kažkada su kolegomis susilažinau, kad ateityje turėsiu nuosavą laivą ir jį pavadinsiu garsaus futbolininko vardu. Kadangi mano motociklas buvo ryškiai žalios spalvos, nusprendžiau, kad jo pavadinimas bus „Neymar Jr. 10“. Beje, kartais jau pagalvoju, koks bus kitas motociklas ir jo pavadinimas. Žinant mano simpatijas Madrido „Real“ klubui ir jo buvusiai legendai Cristiano Rolando, tikriausiai rinksiuosi iš CR7 ir „Real Madrid“.
– Vien įsigyti motociklą nepakanka. Kokie dokumentai reikalingi norint juo plaukioti legaliai?
– Pirmiausia, motociklas turi būti registruotas Lietuvoje. Būtina turėti laivavedžio pažymėjimą. Per dviejų mėnesių intensyvius kursus įgijau jūrininko pažymėjimą. Kiek žinau, jis leižia plaukioti ir tarptautiniuose vandenyse.
– Daug kam atrodo, kad vandens motociklas yra nepraktiška transporto priemonė. Tai ne jachta ar kateris – toli nenuplauksi, bet ir ne įprastas plento motociklas ar keturratis – į gamtą nenuvažiuosi…
– Kaip tik sakyčiau, kad tai yra universalus transportas. Su vandens motociklu esu labai mobilus, neprisirišęs prie planų ar maršrutų. Su didesne plaukiojimo priemone turėčiau iš anksto planuoti maršrutą, kelionei paskirti daug laiko, nes jachtos porai valandų prie jūros nenusiveši. Su vandens motociklu galiu paplaukti valandėlę, susirasti kokią mažą salelę, išlipti, pasideginti niekieno netrukdomas.
Anksčiau esu turėjęs „Ford Focus“ (Collino McRae’aus modifikacija), vėliau – „Audi A5“, dabar – „Mercedes“.
Pamatau daug unikalios gamtos, retų paukščių, kurie vengia žmonių susibūrimų. Būna, kad į Kauno marias išplaukiu trumpam, o būna, kad visai dienai. Pasiimu maisto kuprinę, be to, yra nemaža daiktadėžė, tad telpa viskas. Telefoną ar piniginę deduosi į neperšlampantį dėklą.
– Tačiau jachtoje ar valtyje patogiai tilptų ir šeima. Kaip su motociklu?
– Jokių problemų! Yra ilgas balnas. Du žmonės telpa visada, jei modelis su ilgintu balnu – ir trise bus visai patogu. Jei žmonių yra daugiau, pašėlti vandenyje galima vairuojant motociklą pakaitomis.
– Kokios Jūsų motociklo techninės savybės?
– Variklis ganėtinai galingas, bet neskirtas ekstremaliam plaukiojimui – 230 arklio galių. Degalų bakas apie 40 l, su juo galima plaukioti visą dieną. Tiesa, sąnaudos labai priklauso nuo oro sąlygų, naudojamos galios, vairuotojo svorio ir t. t. Neretas atvejis, kai kolegos vandenyje ar krante pildosi degalų baką, nes viskas išgaravo per kelias valandas. Ypač Baltijos jūroje, kai didelės bangos, degalai sunaudojami greitai.
– Ar galima plaukioti visuose vandens telkiniuose?
– Tikrai ne. Lietuvos aplinkos apsaugos departamentas yra paruošęs atmintinę visiems – joje galima rasti, kuriuose vandens telkiniuose ir kokiu laikotarpiu galima plaukioti. Pagrindiniai motociklininkų vandens telkiniai yra Baltijos jūra, Kauno ir Elektrėnų marios, Drūkšių, Talkšos, Didžiulio (Daugų) ir Galuonio ežerai, taip pat – upės.
– Kokios dar taisyklės galioja motociklams vandenyje?
– Pagrindinė – nesiartinti prie kitų laivų arčiau nei leidžia taisyklės. Taip pat Baltijos jūroje, išplaukiant iš Šventosios uosto, reikia informuoti pasieniečius – pateikti savo ir motociklo duomenis, valandą, kada išplauki ir kada grįši.
– Ar sudėtinga motociklą nusigabenti iki vandens?
– Automobilis turi turėti kablį, prie kurio ir kabinama motociklo priekaba. Kažkiek sudėtingesnis gali būti motociklo tvirtinimas diržais. Kartais pasiūlau pagalbą kolegoms, kuriems tai sunkiau sekasi. Įleisti į vandenį gana paparasta: priekaba į vandenį įvairuojama tiek, kad apsemtų ratus, tada motociklas atkabinamas nuo priekabos. Beje, daugumoje telkinių įleidimui sudarytos puikios sąlygos. Tai gali padaryti ir fiziškai silpnesni žmonės. Nors iš šono atrodo, jog reikia daug jėgos, kad sunkų motociklą nuleistum į vandens telkinį.
– Ar yra pasitaikę atvejų, kad motociklas sugestų viduryje marių ar jūros?
– Buvo atvejis, kai mariose baigėsi degalai. Teko apie 10 minučių palaukti, kol bangose besipliuškuojantis motociklas į degalų sistemą prilašins kažkiek degalų. Nors ir nedideliu greičiu, į krantą tąsyk sugrįžau. Blogiausiu atveju būtų tekę skambinti draugams.
– Keliuose yra greičio fiksavimo kameros, pareigūnai vykdo vairuotojų kontrolės akcijas. Kokia kontrolė vandens telkiniuose?
– Kontrolė vykdoma, yra numatytos baudos už pažeidimus. Tiesa, mūsų šalyje vandens motociklas daug kam yra ne transporto priemonė, o žaislas. Todėl neretai tenka matyti plaukiojant neaiškios kilmės neregistruotus motociklus iš Skandinavijos ar dar iš kur nors. Taip pat yra nemažai neatsakingų arba neblaivių vairuotojų. Jiems atrodo, kad vandenyje galima lėkti beprotišku greičiu, sudarant avarines situacijas, negerbiant savo kolegų ir besimaudančių. Dėl šios priežasties reikėtų griežtinti taisykles, kad neliktų chuliganiškai besielgiančių asmenų.
Ant vandens ir taip rizikos yra nemažai. Tad visuomet privalu vilkėti liemenes ir būti budriam, nes ant vandens transporto priemonių stabdžiai veikia kitaip nei ant asfalto, o plaukimo greitis gali būti ir 100 km/val. Vandenyje net ir nedidelė bangelė gali nulemti motociklo plaukimo trajektoriją ar susiūbavimą, kuriam gali būti nepasiruošęs.
Su vandens motociklu esu labai mobilus, neprisirišęs prie planų ar maršrutų.
Beje, man ne kartą yra tekę matyti sudėtingų situacijų, ypač Baltijos jūroje, kai pramogautojas krinta nuo motociklo, o jis, žiūrėk, jau nutolęs 10 m nuo vandenyje besikapstančio vairuotojo. O kur dar stiprios bangos... Tokiais atvejais stengiuosi padėti ar bent stebėti ir įsitikinti, kad sėkmingai priplaukė iki savo motociklo. Teko matyti ir traumuotų vandens motociklininkų, kurie vienaip ar kitaip susitrenkė rankas, kojas ar nosį ir dantis.
Tačiau, elgiantis atsakingai, tai linksma ir įtraukianti pramoga, dovanojanti labai gerą poilsį.
Naujausi komentarai