Faktai ir pokyčiai

Pernai KASKO automobilio draudimas sudarė beveik ketvirtį visos draudimo rinkos – 25,8 proc.

Toks rezultatas gerokai viršija pinigų sumas, kurias gyventojai skiria savo finansiniam saugumui po nelaimingų atsitikimų. Ši dalis rinkoje sudaro vos 7,7 proc.

Vis dėlto privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas išliko didžiausia draudimo rūšimi, sudarydamas 33,2 proc. rinkos. Vadinasi, kas trečias draudimo euras buvo skirtas užtikrinti, kad eismo įvykio metu būtų padengti tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai.

Duomenys rodo, kad tendencijos Lietuvoje po truputį ima keistis.

Gyventojai vis dar teikia didesnį prioritetą automobilių KASKO draudimui, tačiau asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tapo dažnesniu ir gerai apgalvotu pasirinkimu.

Iškalbinga proporcija

Draudimo bendrovės BTA draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė teigia pastebinti besikeičiančias tendencijas.

Vis dėlto, anot jos, lietuviai ir toliau yra linkę užsitikrinti transporto priemonės saugumą dažniau nei savęs pačių.

Lietuviams jų transporto priemonės saugumas svarbesnis nei savęs pačių.

„2024-aisiais nuo nelaimingų atsitikimų apdraudėme apie 60 tūkst. klientų, o KASKO draudimu buvo apdrausta apie 35 tūkst. automobilių. Nors iš pirmo žvilgsnio laimi žmogaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje yra apie 2,9 mln. gyventojų ir apie 800 tūkst. fiziniams asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemaža dalis jau gana seni. Vertinant proporciją akivaizdu, kad, renkantis tarp automobilio ir asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje vis dar laimi automobilis“, – pabrėžė BTA draudimo ekspertė.

Kol kas nors nenutinka

Ekspertės teigimu, gyventojai yra linkę labiau vertinti turtą, už kurį jau yra patyrę nuostolį – nusipirkus automobilį suvokiama, kad, atsitikus eismo įvykiui, antram tokiam pačiam lėšų nebus.

Anot A. Variakojienės, nemaža dalis klientų vis dar painioja draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su sveikatos ar gyvybės draudimu. Tai kartais lemia gyventojų nepasitikėjimą – apsidraudęs gyvybės draudimu žmogus nusivilia negavęs žalos atlyginimo už prakirstą antakį ar lūžusią koją. Taip, pasak jos, tik sustiprinamas mitas, kad iš draudimo naudos yra mažai.

A. Variakojienė pridūrė, kad ne visada gyventojai adekvačiai įvertina nelaimės ar traumos sukeltus finansinius nuostolius.

„Žmogui daug paprasčiau suprasti galimą nuostolį sudaužius automobilį, negu įvertinti galimą pajamų praradimą traumos, sunkaus sužalojimo ar ligos atveju“, – teigė ji.