Pirmasis sniegas sėja nuostolius ir gedimus Pereiti į pagrindinį turinį

Pirmasis sniegas sėja nuostolius ir gedimus

2026-11-15 18:00

Šią savaitę mūsų šalyje iškritęs pirmasis sniegas sukėlė iššūkių eismo dalyviams – per eismo įvykius buvo apgadinti automobiliai, o slidūs keliai didina ir pėsčiųjų traumų riziką. Kaip ją sumažinti?

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Pasipylė: po pirmųjų snygių pranešimų apie patirtą žalą padaugėja maždaug 20 proc.

Žalų šuolis

Pirmosios žiemiškos kregždės – sniegas ir plikledis – Lietuvą pasiekė savaitės viduryje. Naktį termometro stulpelis skirtingose šalies vietovėse krisdavo iki neigiamos temperatūros, o trečiadienio naktį sulaukėme ir pirmųjų snaigių.

Draudikų patirtis rodo, kad po pirmųjų snygių pranešimų apie patirtas žalas padaugėja maždaug 20 proc., o tai reiškia tūkstantinius nuostolius vairuotojams ir sužalojimus pėstiesiems eismo dalyviams.

Pasikeitusios vairavimo sąlygos reikalauja daugiau atidumo, tačiau toli gražu ne visi vairuotojai spėja tinkamai paruošti automobilius žiemai ir persiorientuoti į šaltojo sezono sąlygas.

Ženklas: jei variklis trūkčioja ar sunkiai kuriasi, galbūt laikas keisti visą uždegimo žvakių komplektą.

Kompensuoja ne visiems

Lietuvoje nuo lapkričio 10-osios draudžiama važinėti vasarinėmis padangomis. Vis dėlto nemažai vairuotojų į šį reikalavimą numoja ranka.

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas priminė, kad jei eismo įvykį lemia netinkamos arba laiku nepakeistos padangos, tai gali turėti įtakos draudimo išmokai – jos dydis ir mokėjimas priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų.

Be to, pasikeitusios oro sąlygos reikalauja didesnio atidumo ir atsargesnio vairavimo – tai, kas įprastomis sąlygomis atrodo saugu, slidžiame kelyje gali tapti rizikinga.

„Slidžiame kelyje net ir įprastas greitis gali būti gerokai per didelis. Vairuotojai turėtų nuolat vertinti kelio ir oro sąlygas, pasirinkti saugų važiavimo greitį ir palikti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Taip pat svarbu vengti staigaus stabdymo, greitėjimo ir manevravimo, nes slidžiame kelyje automobilis gali pradėti slysti“, – aiškino pašnekovas.

Pavojai – net parkuojantis

Atšalus orams, eismo įvykių pasitaiko ne tik miestuose ar užmiesčio keliuose.

Pasikeitę orai turi įtakos ir manevruojant nedideliu greičiu – pvz., parkuojant automobilį ar išvažiuojant iš stovėjimo vietos daugiabučių kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse.

„Pirmasis sniegas kasmet įrodo, kaip greitai gali pasikeisti eismo sąlygos ir kokią reikšmę turi vairuotojų pasirengimas. Net ir nedidelis neatsargumas ar skubėjimas gali baigtis avarija, sugadinta diena ir tolesniais rūpesčiais. Todėl verčiau neskubėti, įvertinti kelio sąlygas ir rinktis tokį greitį ir atstumą, kurie leistų saugiai reaguoti į netikėtas situacijas“, – dėstė M. Balinskas.

Jei eismo įvykį lemia netinkamos arba laiku nepakeistos padangos, tai gali turėti įtakos draudimo išmokai.

Patarimas: aku­mu­lia­to­riaus įtam­pą ma­tuo­ki­te tik ta­da, kai va­rik­lis bent ke­lias va­lan­das bu­vo iš­jung­tas.

Kenčia ir pėstieji

Šaltuoju sezonu išauga ir pėsčiųjų traumų rizika – apie 10 proc. Vieniems paslydimas baigiasi sumušimais, kiti patiria rimtesnių sužalojimų – raiščių ar raumenų patempimų ir plyšimų, minkštųjų audinių pažeidimų, kaulų lūžių.

Pasak specialisto, išmokos už šaltuoju metų laiku patirtas traumas siekia nuo 100 iki 1,2 tūkst. eurų. Jų dydis priklauso nuo sužalojimo pobūdžio ir pasirinktos draudimo apimties.

Siekiant išvengti traumų, svarbu pasirūpinti žiemos sąlygoms pritaikyta avalyne. Einant slidžiu keliu nereikėtų laikyti rankų kišenėse – laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir gali sumažinti rimtesnių sužalojimų tikimybę. Lipant slidžiais laiptais svarbu laikytis už turėklų.

„Žiemą verta sulėtinti ne tik vairavimo, bet ir ėjimo tempą. Rinkitės avalynę neslidžiu padu, atidžiau ženkite ant laiptų, šaligatvių ir kitų slidžių paviršių. Net ir kasdienėje aplinkoje atsargumas gali padėti išvengti skausmingų traumų“, – vardijo M. Balinskas.

10 proc. – tiek šaltuoju sezonu išauga ir pėsčiųjų traumų rizika.


Ką privalu patikrinti automobilyje?

Paruošti transporto priemonę žiemos sezonui nesudėtinga – dažniausiai užtenka skirti vos pusvalandį pagrindinių mazgų apžiūrai. Keli pagrindiniai elementai, kuriuos būtina patikrinti:

1. Akumuliatoriaus būklė – šaltis sumažina akumuliatoriaus atiduodamą energiją, o dėl sutirštėjusios alyvos starteriui reikia daugiau jėgos varikliui prasukti.

Įtampą matuokite tik tada, kai variklis bent kelias valandas buvo išjungtas. 12,6–12,7 V įtampa rodo, kad akumuliatorius visiškai įkrautas; apie 12,4 V – jį verta įkrauti; mažiau nei 12,2 V – būtina įkrauti ir ieškoti išsikrovimo priežasties. Užvedus variklį, įtampa turi siekti 13,8–14,7 V, o sukant starterį neturėtų kristi žemiau 9,6–10 V.

Įspėjamieji ženklai: vangiai besisukantis starteris, prigęstančios salono šviesos, balkšvos apnašos ant gnybtų (jas reikėtų nuvalyti ir sutepti). Jei akumuliatorius greitai išsikrauna, reikėtų jį keisti. Naujas akumuliatorius turi atitikti gamintojo reikalavimus (talpą ir šaltojo paleidimo srovę). Automobiliams su „start-stop“ sistema būtinas EFB arba AGM tipo akumuliatorius.

2. Padangos – protektorius ir slėgis. Pagal Kelių eismo taisykles lengviesiems automobiliams minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm. Jį galima patikrinti gyliamačiu išmatuojant protektorių keliose vietose. Netolygus dilimas gali reikšti blogą ratų suvedimą ar netinkamą slėgį. Taip pat patikrinkite, ar nėra įtrūkimų, gumbų. Temperatūrai nukritus 10 laipsnių, slėgis padangose sumažėja apie 0,1 baro. Matuokite tik šaltas padangas, o reikiamus parametrus rasite ant vairuotojo durelių staktos arba degalų bako dangtelio.

Jei padangų protektoriaus gylis artėja prie 3 mm, pastebima pažeidimų arba padangos jau gerokai pasenusios, vertėtų apsvarstyti galimybę jas pakeisti. Padangų pagaminimo datą galima sužinoti iš keturių skaitmenų kodo ant jų šono. Vis dėlto net ir seniau pagamintų žinomų gamintojų padangų nereikėtų skubėti išmesti, jei jų būklė vis dar gera.

3. Valytuvai ir langų plovimo skystis. Perbraukite pirštu per valytuvo gumelę – ji turi būti lygi. Jei valytuvai girgžda, šokinėja ar palieka ruožus, šluoteles laikas keisti. Vasarinis skystis šaltyje užšąla, todėl gali pažeisti purkštukus ir žarneles. Prieš pilant žieminį skystį (kurio užšalimo riba ne aukštesnė nei –20 °C), būtina išnaudoti senąjį.

4. Aušinimo skystis (antifrizas) apsaugo variklį nuo užšalimo ir korozijos. Per daug praskiestas skystis gali užšalti ir sugadinti variklį ir radiatorių. Lygį tikrinkite tik atvėsus varikliui (skystis turi būti tarp MIN ir MAX žymų). Niekada neatsukite karšto bakelio dangtelio. Atsparumą šalčiui (paprastai apie –35 °C) galima išmatuoti areometru arba refraktometru. Įspėjamieji ženklai: mažėjantis skysčio lygis, drumstas ar parudavęs skystis, saldus kvapas salone. Skystį reikia keisti pagal gamintojo nurodytą intervalą. Niekada nemaišykite skirtingų tipų aušinimo skysčių.

Krinta: tem­pe­ra­tū­rai nu­kri­tus 10 0C, slė­gis pa­dan­go­se su­ma­žė­ja apie 0,1 ba­ro.

5. Lemputės ir žibintai. Lietuvoje ištisus metus privaloma važinėti su įjungtomis šviesomis, o žiemą tamsusis paros metas ilgas, todėl geras matomumas itin svarbus. Norėdami patikrinti šviesų kokybę, įjunkite visas šviesas (artimąsias, tolimąsias, posūkius, rūko, gabaritines) ir apžiūrėkite automobilį. Stabdžių žibintus lengva patikrinti atbulomis privažiavus prie sienos ar vitrinos. Įspėjamieji ženklai: blanki šviesa, aprasoję žibintai viduje, matiniai gaubtai. Perdegusią lemputę keiskite nedelsdami. Artimųjų šviesų lemputes geriausia keisti abi kartu, kad jos šviestų tolygiai.

6. Stabdžiai. Kelių druska itin greitina stabdžių diskų ir vamzdelių koroziją ir sukelia apkabų strigimą. Per ratlankius apžiūrėkite diskus (ar nėra gilių griovelių, stiprių rūdžių). Kaladėlių frikcinis sluoksnis neturėtų būti plonesnis nei 3 mm, o disko storis neturi būti mažesnis nei „MIN TH“ žyma. Įspėjamieji ženklai: girgždėjimas, metalo trynimosi garsas, vibracija, „minkštas“ pedalas ar automobilio traukimas į šoną stabdant, rato kaitimas. Nusidėvėjus kaladėlėms arba diskams, juos būtina keisti. Stabdžių skystį, kadangi jis sugeria drėgmę, rekomenduojama keisti maždaug kas dvejus metus.

7. Žvakės (kaitinimo ir uždegimo). Kaitinimo žvakės (dyzeliniams varikliams) įkaitina degimo kamerą. Apie gedimus išduoda sunkiai besikuriantis variklis, balti ar melsvi dūmai, netolygus variklio darbas ar skydelyje mirksinti spiralės lemputė. Dažniausiai keičiamas visas jų komplektas. Uždegimo žvakės (benzininiams varikliams): nusidėvėjusios žvakės sunkina užvedimą, didina degalų sąnaudas, sukelia variklio trūkčiojimą. Įprastas keitimo intervalas, priklausomai nuo tipo, yra 30–60 tūkst. km.

Stabdžiai: ka­la­dė­lių sluoks­nis ne­tu­rė­tų bū­ti plo­nes­nis nei 3 mm, o dis­ko sto­ris ne­tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei mi­ni­ma­li žy­ma.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
admin

𝐈𝗲š𝐤𝐚𝐢 𝐦𝗲𝐫𝐠𝐢𝐧𝗼𝐬 𝐯𝗶𝐞𝐧𝐚𝗶 𝐧𝗮𝐤č𝐢𝐚𝗶? 𝐒𝐯𝗲𝐢𝐤𝐢 𝗮𝐭𝐯𝐲𝐤ę - 𝙬𝙬𝙬.𝘅𝐟𝐥𝐢𝐫𝐭.𝙨𝐢𝐭𝐞
1
-1
Tai

Sovietiniai daunai niekam nepasiruošę
0
-2
Kam pievas raši

Neužsivedantis ar sunkiai užsivedantis automobilis, gali būti daugybė problenų ne tik žvakėse ir akumuliatoriuje.
5
0
Visi komentarai (5)

Daugiau naujienų