Prieštaringai vertinamas mokesčių už transporto priemones įstatymas, atrodo, atgulė į Seimo narių stalčius. Artėjant rinkimams, atsiranda svarbesnių darbų nei nepopuliarūs naujų mokesčių įvedimai, tačiau niekas nežino, kada šis įstatymo projektas vėl gali būti prisimintas.
Mokesčio nebus
Seimo koridoriuose mintis apmokestinti prabangius automobilius kilo dar 2008 m., tačiau į įstatymo projektą materializavosi tik 2011 m. pabaigoje.
Pristačius įstatymo projektą Seime, į jo autorius parlamentarus Vitą Matuzą, Kęstutį Daukšį, Arūną Valinską, Jurgį Razmą ir Vytenį Povilą Andriukaitį pasipylė kritikos strėlės. Kiti Seimo nariai piktinosi, o automobilių vairuotojai griebėsi už galvų – nors neoficialiai vadintas „prabangių automobilių mokesčių“, jo veikimo principas buvo apibrėžtas variklių pasiekiama galia, o ne transporto priemonės verte.
Buvo planuojama apmokestinti automobilius, kurių variklių pasiekiama galia viršija 150 kW (200 AG). Priėmus tokį įstatymą, mokestį mokėtų aprūdijusių visureigių ir senų sportinių motociklų savininkai, o jo išvengtų ką tik iš salono išriedėjusių brangių, bet iki 150 kilovatų galios automobilių turėtojai.
Kilus pasipiktinimo audrai, įstatymo tvirtinimas buvo nukeltas į šių metų Seimo pavasario sesiją, tačiau kovo pradžioje paskelbus jos darbotvarkę, šio įstatymo projekto joje nebeliko.
„Kauno dienai“ pakalbinus projektą pristačiusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją V.Matuzą, pastarasis buvo nekalbus.
„Nėra nieko naujo šiuo klausimu – valdančiojoje koalicijoje po žiemos mes apie tai nekalbėjome. Šiuo metu yra svarbesnių reikalų. Šis klausimas nėra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Nežinau, ar jis bus traukiamas į rudens sesiją. Negalėčiau kalbėti koalicijos vardu“, – sakė politikas.
Dar pristatydamas projektą Seime V.Matuzas teigė, kad automobilio galia ir jo amžius buvo pasirinkti, nes Lietuvoje nėra valstybinio transporto priemonių registro pagal vertes, todėl kitaip nėra galimibės apskaičiuoti mokestį. Ar Seimo nariai išdrįs rudeniop, prieš pat naujus Seimo rinkimus, svarstyti klausimą dėl naujo mokesčio įvedimo – labai abejotina.
Pasigedo logikos
„Turime kalbėti apie įstatymų, susijusiu su transporto priemonių apmokestinimu, logiką, o ne vien apie šio įstatymo padarytą žalą verslui ir vairuotojams. Bet kokie desperatiški veiksmai mokesčių sistemoje turi poveikį verslininkams ir gyventojams. Jei jau kalbame apie mokesčius transportui, reikėtų galvoti apie visuotinį transporto mokestį, o ne apie kažkokį prabangos mokestį, kuriam nėra nustatyta tikslių parametrų, kaip jį pritaikyti ir argumentų, kodėl jį reikia taikyti“, – teigė Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Mindaugas Beišys.
Direktorius svarstė, kad tokio mokesčio projekto patekimas į viešumą tebuvo būdas pasireklamuoti prieš rinkimus ir patraukti tam tikrą auditoriją – paimti iš turtingųjų ir duoti vargšams.
M.Beišio teigimu, LAA ne kartą Seimui teikė pasiūlymus rinkti mokestį už automobilius, atsižvelgiant į jų taršą – taip problemos sprendžiamos visoje Vakarų Europoje.
„Prabangos įstatymo projektas, kurį asociacija ne kartą analizavo, turėjo begalę trūkumų – jame buvo numatyta apmokestinti automobilių salonų vadinamuosius parodomuosius automobilius, kuriuos pardavėjas siūlo išbandyti klientui. Variklio galia ir prabanga – nesietini dalykai. Tai gali būti labai sena, bet galinga mašina ir tada už tai būtų reikėję mokėti“, – stebėjosi direktorius.
Seime buvo apskaičiuota, kad ribą viršijantiems automobiliams būtų taikytas apie 900 litų metinis mokestis, o tai biudžetą būtų papildę apie 38 mln. litų per metus.
Verslas neišsigando
Ar gąsdinimai prabangos mokesčiu paveikė Lietuvos automobilių verslo atstovus? Lankomiausio Lietuvoje transporto skelbimų portalo autoplius.lt vystymo vadovo Viktoro Daukšo teigimu, šiuo metu portale parduodama 3220 automobilių, kurie patenka į 147 KW (200 AG) ribą – tai 8,3 proc. visos automobilių pasiūlos.
Portalo duomenimis, nuo praėjusių metų rugpjūčio tokių automobilių pardavimas palaipsniui kilo, tačiau nedidelis kreivės smukimas pastebimas gruodį, kai buvo svarstomas įstatymo projektas. Nuo sausio ši kreivė vėl kilo, kol kovą pasiektas rekordinis pardavimų skaičius.
„Kovo mėnesį galingų automobilių portale buvo parduodama daugiausia per paskutinius 8 mėnesius, tačiau, mano nuomone, tai nėra susiję su planuotais įstatymo pakeitimais. Automobilių pasiūlos padidėjimą pavasario pradžioje pastebime kasmet. Tai susiję su sezoniškumu ir po žiemos aktyvėjančia automobilių rinka“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie panašaus įstatymo įsigalėjimą ir jo sukeltas pasekmes verslui, V.Daukšas teigė, kad šiuo metu beveik trečdalį (31 proc.) galingų (daugiau nei 200 AG) automobilių portale parduoda verslininkai – daugumos jų kaina viršija 40 tūkst. litų. Jei būtų apmokęsinti tokie automobiliai, tikėtina, kad juos pirkėjai rinktųsi rečiau. Kiek sumažėtų jų paklausa, priklausytų nuo įvedamo mokesčio dydžio.
V.Daukšo nuomone, naujų automobilinių mokesčių įvedimas gali būti suvokiamas kaip įrankis šalies automobilių parkui valdyti ir pasirinkti mažiau orą teršiančias bei mažiau galingas mašinas.
Kas buvo numatyta įstatymo projekte?
Parengtu projektu buvo siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios (maždaug 200 AG) per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, taip pat jachtas ir lėktuvus.
Mokestis už automobilius turėjo būti skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį – per metus automobilio mokestis prasidėtų nuo 900 litų.
Motociklams žadėta taikyti 0,5 lito už vieną kilovatą tarifą per mėnesį.
Burinėms jachtoms – 30 litų už jachtos gabaritinio ilgio metrą per mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta komerciniams tikslams.
Orlaiviams, išskyrus oro balionus, buvo numatytas 0,3 lito mokesčio tarifas už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą per mėnesį.
Buvo numatoma, kad į biudžetą už transporto mokesčius įplauktų daugiau nei 28 mln. litų.
Naujausi komentarai