Spidometrų duomenų klastotojai Lietuvoje nebaudžiami

Naudoto automobilio pirkėjas dažniausiai pirmiausia akį užmeta į automobilio amžių ir jo ridą, kuri neretai būna melaginga, o atskleisti tiesos kartais neįmanoma.

Lietuviai perka ridą

Rida – vienas bene svarbiausių automobilių kainos kriterijų. Mašina gali būti idealiai prižiūrėta, tačiau jei jo prietaisų skydelis išduoda, kad automobilis nuvažiavęs ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų, noras jį įsigyti dažnai dingsta. Tačiau tokį kilometražą pamatysite tik sąžiningų pardavėjų parduodamuose automobiliuose. Atrodo, kad tokių mažuma.

"Kažin ar čia yra mašina, kurios spidometras nebūtų atsuktas", – prie Kauno automobilių turgaus teritorijos vartų aiškino mašinų prekeivis Arūnas.

Kai kuriose ES valstybėse už tokią veiklą skaudžiai baudžiama, tačiau Lietuvoje tokios praktikos dar nėra. Nebaudžiami spidometro duomenų klastotojai tai daro metų metus ir šis reiškinys tapo įprastas.

"Labai gaila, kad rinkdamiesi automobilį žmonės perka metus ir ridą, o ne mašiną pagal jos techninę būklę. Dėl to pardavėjams ir kyla didelis noras mažinti automobilio ridą. Pas mus už tai niekas nebaudžia. Kas ką nori, tą ir daro", – piktinosi Lietuvos "Audi klubo" asociacijos prezidentas Ričardas Pūkas.

Įsitikinti, kad sukčiavimas keičiant spidometro parodymus Lietuvoje dažnas, nėra sunku. Užtenka Vakarų šalių automobilių pardavimo tinklalapiuose pasižiūrėti, kokia tų mašinų rida ir palyginti ją su automobilių, kurie pardavinėjami Lietuvoje. Pavyzdžiui, iš dešimties Vokietijoje parduodamų aštuonerių metų senumo "Audi" septyni būna nuvažiavę daugiau nei 200 tūkst. kilometrų. Tuo metu Lietuvoje statistika atvirkščia. Nurodoma, kad tokią ridą turi tik trys automobiliai iš dešimties.

Apskritai, atrodo, kad Lietuvoje parduodamos tik daug kelio jau sukorusios arba avariją patyrusios sutaisytos mašinos. Nupirkti tokio pat senumo mažai važiavusią ir nesudaužytą mašiną Vakaruose kone brangiau nei Lietuvoje.

Nebesigėdija ir servisai

R.Pūko žiniomis, spidometro parodymų pakeitimas Vokietijoje gali grėsti net kalėjimu, o Lietuvoje – tai nebaudžiama.

Internetinėse diskusijų svetainėse nesunku surasti spidometro parodymus galintį pakeisti "auksarankį". Garsiai tokiais sugebėjimais vengiama girtis, tačiau toli gražu ne visi meistrai mano, kad tai – gėdinga veikla.

Spidometrų parodymų keitimu užsiima ir gera reputacija pasižymintys automobilių servisai. Pavyzdžiui, šios veiklos nė kiek nesivaržydama apie tai savo internetinėje svetainėje skelbia Klaipėdoje dirbanti bendrovė "Signalas".

Paskambinus į vieną servisų ir paklausus, kiek kainuotų atsukti prieš aštuonerius ar šešerius metus pagamintų "Audi A6" "VW Passat" bei "Peugeot 6007" spidometrų rodmenis, atsakymo ilgai laukti nereikėjo.

"Už pirmus du – 60 litų. Už "Peugeot" – 180. Užtruks valandą", – nė neužsikirsdamas išpoškino jaunuolis.

Pardavėjams, kurie specializuojasi parduoti vieno ar kelių gamintojų automobilius, naudotis tokių meistrų paslaugomis net neverta. Spidometrų parodymus leidžianti pakeisti, nesunkiai įsigyjama programinė įranga ir reikalinga jungtis tekainuoja 100–200 litų, o R.Pūko teigimu, jas turint, keisti spidometro parodymus sugebėtų darbo su kompiuteriu pagrindus turintis moksleivis.

Neįveikiamų spidometrų nėra

Senų automobilių mechaninius spidometrus galima atsukti naudojantis paprasčiausiu atsuktuvu. Tuo metu naujesnėse mašinose spidometrai yra skaitmeniniai, tačiau nagingiems meistrams pakeisti jų parodymus nėra sunku. Tai priklauso nuo meistro žinių ir turimo laiko.

"Visi automobilių gamintojai saugosi tokių "sukinėtojų", bet viskas yra įmanoma", – teigė R.Pūkas.

Dažnai spidometro parodymus galima pakeisti turint kompiuterį ir programinę įrangą, tačiau prieš gerą dešimtmetį kai kurių gamintojų automobiliuose nuvažiuota rida pradėta įrašyti ne tik į prietaisų skydelį, bet ir į variklio darbą kontroliuojantį kompiuterį. Norint pakeisti ridą kompiuterio atmintyje, tenka išimti ridą fiksuojančią mikroschemą, ją įstatyti į specialų skaitytuvą ir specialia kompiuterine programa apdoroti mikroschemos informaciją. Ši naujovė pasirodė dyzelinį kurą naudojančiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės paprastai eksploatuojamos intensyviau, todėl ir keisti jų spidometrų parodymus pagundų kyla dažniau.

Vėliau tokiomis apsaugos priemonėmis pradėjo naudotis vis daugiau gamintojų.

"Pavyzdžiui, maždaug septynerių metų senumo BMW automobiliuose informacija apie ridą įrašoma ne tik prietaisų skydelyje, variklio kompiuteryje, bet ir kondicionieriuje, elektra valdomų sėdynių atmintyje, net saugos diržo sagtyje. Norint tokioje mašinoje pakeisti ridą, reikia tam skirti kone visą dieną, bet padaryti galima", – aiškino R.Pūkas.

Apgavystę atskleisti nelengva

Jei prie spidometro duomenų pakeitimo rankas prikišo profesionalas, sukčiavimo gali neatskleisti ir kompiuterinė diagnostika.

"Vis tik kompiuterinė diagnostika lieka vienas patikimiausių būdų. Pavyzdžiui, buvo tikrinama kelerių metų senumo "Audi A8". Visur duomenys apie ridą buvo pakeisti, bet iš kompiuterio nebuvo ištrinta informacija apie kažkada perdegusią lemputę. Prie tos informacijos liko ir duomenys, kiek mašina kilometrų buvo nuvažiavusi tuo metu. Paaiškėjo, kad duomenys buvo pakeisti", – pasakojo R.Pūkas.

Kai kada galima pasinaudoti iškalbingomis duomenų bazėmis, kuriose surinkta informacija apie automobilius atvežtus iš kai kurių šalių. Pavyzdžiui, žinant iš Švedijos atvežto automobilio valstybinį numerį, internetiniame tinklapyje www.transportstyrelsen.se galima sužinoti, kiek kilometrų automobilis buvo nuvažiavęs per paskutinę privalomą techninę apžiūrą.

Už gana nedidelį mokesti dar daugiau galima sužinoti apie automobilius, atvežtus iš JAV. Tačiau perkant mašinas iš kitų šalių informacija gali būti nepasiekiama.

Pirkėjai dažnai gana ramiai jaučiasi, jei yra iš užsienio parvežto automobilio priežiūros knyga, kurioje žymima, kada automobilis buvo remontuojamas dirbtuvėse, kas buvo daroma ir kokia jo rida buvo tuo metu. Tačiau jau žinoma ir tokių duomenų klastojimo atvejų. Siūloma patiems pasiskambinti į mašiną remontavusį autoservisą.

Nemažai apie automobilį gali pasakyti į jį įsėdęs patyręs mašinų meistras. Automobilio amžių gali išduoti apsitrynęs vairas, sėdynės, pedalai, bet sukčiauti pasiryžęs ir apgavystės naudą jaučiantis prekiautojas gali nesustoti pusiaukelėje ir pakeisti viską, kas byloja, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama labai aktyviai.

Sukčiauja ne tik lietuviai

R.Pūkas perspėja, kad duomenis apie ridą keičia ne tik lietuviai. Todėl nėra jokios garantijos, kad jie nebus pakoreguoti automobiliuose, kurie dar nespėjo nuvažiuoti nuo vilkiko priekabos. Tačiau Vakarų Europos šalių gyventojai tokio sukčiavimo imasi retai, nes už tai gresia didelių nemalonumų. Lietuvoje tokie sukčiai gali jaustis nebaudžiami. Už tai Lietuvos baudžiamasis kodeksas jokios atsakomybės nenumato.

Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriui vadovaujantis Ramūnas Matonis sakė, kad žinomi keli atvejai, kai apgauti pirkėjai civiline tvarka dėl spidometro duomenų pakeitimo kreipėsi į teismą, tačiau tokių bylų baigtys nėra žinomos.

"Pirkėjas su pardavėju turėtų sudaryti sutartį, kad pardavėjas užtikrina, jog visi rodmenys yra tikri, nesuklastoti. Jei vėliau išaiškėja klastojimo faktas, galima tikėtis žalos kompensacijos, bet kitu atveju tai neįmanoma", – sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys.