SUKČIŲ JAUKAS AUTOMOBILIŲ PIRKĖJAMS: NEMOKAMAS SŪRIS – TIK PELĖKAUTUOSE

Jeigu kas nors skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, veikiausiai tai ir yra netiesa. Šios išminties nevalia pamiršti skelbimų svetainėse ieškant išsvajoto automobilio. Per gerai dažnu atveju gali reikšti ne sąžiningą pasiūlymą, o sukčių užmestą kabliuką.

Mulkino žemaitis

Šiemet plačiai nuskambėjo teismą pasiekusi byla, kurioje vos apsiplunksnavęs jaunuolis iš Telšių ilgai maustė pirkėjus iš visos Lietuvos automobilių įsigijimo sandoriuose.

Nuo 2020 m. liepos pasipylė pareiškimai policijai dėl asmens, žadančio Vokietijoje nupirkti ir parvežti automobilį, tačiau ne tik netesėjusio savo pažado, bet ir negrąžinusio žmonių sumokėto avanso. Sukčiaus padaryta bendra turtinė žala viršijo 30 tūkst. eurų, o tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ne tik mažesnių miestų – Plungės, Šiaulių, Jonavos, Kėdainių, Trakų rajono, bet ir Vilniaus, ir Kauno gyventojai. Visi nukentėjusieji internete ieškojo, kas galėtų jiems iš Vokietijos pargabenti šioje šalyje nupirktus automobilius.

Ne vienas pirkėjas susigundo ir pardavimo skelbimais, kuriuose reklamuojami pusvelčiui skubiai parduodami puikiai atrodantys ir gerai išlaikyti nedaug nuvažiavę automobiliai. Specialistai įspėja – išvydę tokį skelbimą, sukluskite. Net ir staigiai prireikus pinigų, vargu ar kas jį pardavinės už nuostolingą kainą.

„Finansiniai sukčiai, nuolat keičiantys savo nusikalstamos veiklos modelį taip, kad kuo daugiau uždirbtų, kelerius pastaruosius metus didina aktyvumą ir internetinėse prekybos platformose, skelbimų svetainėse. Jie už neįtikėtinai gerą kainą siūlo kokybiškus automobilius. Pastebėta, kad nukentėti gali ir motociklų, komercinių transporto priemonių, žemės ūkio technikos pirkėjai“, – pasakojo automobilių skelbimų portalo „Autogidas“ vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Nusikaltimai apgalvoti

Anot žinovų, patyrę sukčiai savo „darbą“ vertina ganėtinai rimtai ir kiekvienam apgaulės atvejui ruošiasi kruopščiai. Nusikaltėliai skelbimų svetainėse registruojasi susikurtais laikinais elektroninio pašto adresais, įsigiję išankstinio apmokėjimo SIM korteles ir naudodami „vienkartinius“ telefonus, kad būtų sudėtingiau juos atsekti.

„Nors svetainėse nuolat taikomos sukčiavimo prevencijos priemonės, atpažinti visų piktavalių vartotojų neįmanoma, nes jie prisitaiko prie kintančių sąlygų ir ieško naujų apgaulės metodų. Sukčiai tampa vis įžūlesni, net ir užblokavus įtartiną jų veiklą, skambina skelbimų portalams, bando įtikinėti neva jų skelbimai yra tikri“, – dėstė E.Narbuntovičius.

Dėmesio sukčiai skiria ir skelbimo turiniui. Neretais atvejais parduodamos transporto priemonės nuotraukas jie „pasiskolina“ iš kito, veikiausiai, sąžiningo skelbimo. Labiausiai pirkėjai masinami pateikiamu aprašymu ir kaina, kuri sukčių skelbimuose būna keliomis dešimtimis procentų žemesnė nei įprasta sąžiningai parduodamų automobilių. Tuomet paskambinusiems potencialiems pirkėjams sekamos pasakos. Dažniausiai apie tai, kad šiuo metu parodyti parduodamo automobilio nėra galimybių, nes prekė vis dar užsienyje, pakeliui į Lietuvą.

 Atgarsiai: nu­skam­bė­ju­sio­je by­lo­je jau­nuo­lis iš Tel­šių rin­ko pi­ni­gus už au­to­mo­bi­lių nu­pir­ki­mą ir par­ga­be­ni­mą iš už­sie­nio, bet pa­ža­dų neįvyk­dė. / Evaldo  Še­mio­to nuo­tr.

Beveik visuomet užsimenama, kad besidominčiųjų jau susidarė ilga eilė, o vienintelė galimybė tą eilę apeiti – rezervuoti pirkinį susimokant avansą. Prekės pamatyti negalima, bet už ją sumokėti avansą būtina, nes kitaip jos tikrai neliks, – tai yra ženklas, verčiantis suklusti.

„Sukčiai naudoja klasikines rinkodaros priemones – stengiasi sudaryti įspūdį, kad pasiūla ribota, o paklausa milžiniška, todėl prekės tučtuojau neliks. Norint ją įsigyti, esą reikia veikti nedelsiant. Iš tiesų, išgirdus, kad parduodamo automobilio pamatyti negalima, bet reikia pervesti avansą, galima drąsiai dėti telefono ragelį ir informuoti skelbimų svetainę apie įtariamą bandymą sukčiauti“, – patarė E.Narbuntovičius.

Triukų įvairovė

Dar vienas sukčiavimo scenarijus, panašus į veikėjo iš Telšių taikytą veiklos modelį. Tiesa, šiuo atveju skelbiama, kad sumokėjus avansą automobilis gali būti atgabentas į Lietuvą ir kad transporto priemonės pargabenimo išlaidas padengs automobilio „pardavėjas".

Pirkėjui taip pat atsiunčiamos „pardavėjo" asmens dokumento „kopijos", jo ir neva jo šeimos narių fotonuotraukos, pirminė pirkimo–pardavimo sutartis, nurodoma, kad yra sutarta dėl automobilio pargabenimo padedant logistikos bendrovei. Taip pat nurodomas neva krovinio identifikavimo numeris, skirtas logistikos operacijai stebėti.

 Šmaikštu: kai ku­rie vers­lo pa­siū­ly­mai bū­na itin ori­gi­na­lūs. J. Kalinsko / BNS nuotr. 

Potencialus pirkėjas iš logistikos bendrovės gauna elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad logistikos operacijai įvykdyti jis turi pervesti į bendrovės depozitinę sąskaitą pusę sumos, kurią bendrovė neva įsipareigoja saugoti septynias dienas po krovinio pristatymo pirkėjui. Pervedus pinigus į nurodytą sąskaitą, kontaktai su pirkėju nutraukiami, jam pranešama, kad krovinys į išsiuntimo punktą jau pristatytas ir logistikos operacijai vykdyti pirkėjas turi pervesti „pardavėjui" likusią pinigų sumą.

Tikėtina, kad sukčiavimo metu naudojamas realiai egzistuojančios bendrovės tinklalapio dvynys arba klastojami elektroniniu būdu persiunčiamų dokumentų rekvizitai (banko sąskaitos numeriai ir pan.).

Saugo ir bankai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perkantiems internetu pataria vadovautis saugių mokėjimų rekomendacijomis. Rekomenduojama turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildyti prieš atliekant mokėjimą ir pervesti tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Taip pat primenama nepateikti įtartinose formose savo kortelės duomenų, pirkti tik iš žinomų elektroninių parduotuvių.

Dažniausiai sukčiai manipuliuoja emocijomis – pasiūlymo kaina atrodo labai patraukli, mokėjimą skubinama atlikti kuo greičiau, neva eilėje laukia kiti potencialūs pirkėjai. 

„Jeigu kalbama apie avanso mokėjimą už didesnės vertės prekės, pavyzdžiui, automobilio, įsigijimą, būtina pirmiausia įsitikinti skelbimo tikrumu: susitikti su jį publikavusiu asmeniu, apžiūrėti sandorio objektą. Dažniausiai sukčiai manipuliuoja emocijomis – pasiūlymo kaina atrodo labai patraukli, mokėjimą skubinama atlikti kuo greičiau, neva eilėje laukia kiti potencialūs pirkėjai. Vis dėlto atsakingi finansiniai sprendimai ir skubėjimas – sunkiai suderinami“, – patarė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Policija, analizuodama statistinius duomenis, neišskiria konkrečiai automobilių svetainėse vykdomų sukčiavimo atvejų. Tačiau bendroje statistikoje nurodoma, kad Lietuvoje kasmet registruojama apie 3 tūkst. sukčiavimo atvejų. Tai rodo, kad nuo sukčių kasmet nukenčia maždaug vienas iš 1 tūkst. šalies gyventojų.

Sumos – įspūdingos

Per devynis šių metų mėnesius sukčiams iš Lietuvos gyventojų pavyko išvilioti daugiau nei 8 mln. eurų. Įdomu tai, kad net apie pusę šių pinigų – beveik 4 mln. eurų – apgautiesiems asmenims pavyko susigrąžinti. E.Čipkutės teigimu, pinigus sukčių aukoms padėjo sugrąžinti skirtingų priemonių kompleksas.

„Pervedimai į sukčių sąskaitas, kurių bendra suma buvo didesnė nei 1,2 mln. eurų, buvo sustabdyti bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Dar 2,7 mln. eurų buvo grąžinta jau po to, kai jie buvo iškeliavę iš kliento banko, – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas“, – vardijo E.Čipkutė.

LBA prezidentė visiems asmenims, kurie įtaria, kad pateko į sukčių pinkles, rekomenduoja nedelsiant susisiekti su savo banku ir kreiptis į policiją. Pareigūnai primena, kad už tokį sukčiavimą, priklausomai nuo tyrimo pobūdžio, padarytos žalos ir aplinkybių, kaltininkui gali būti skirta bauda nuo 90 iki 400 eurų arba baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pareigūnų teigimu, sukčiavimo atvejų parduodant automobilius būna ir įmantresnių. Pavyzdžiui, automobilis gali būti iš tiesų parduodamas, bet jis pavogtas užsienyje arba už jį nesumokėti visi privalomi mokesčiai ar muitai.

Detalių nesulaukia

Pastaraisiais metais daugėja ir sukčiavimo atvejų prekiaujant automobilių detalėmis. Sulaukę kliento užklausos, sukčiai imituoja užsakytos detalės išsiuntimą, tačiau, gavę pinigus, dingsta iš akiračio. Pirkinys taip ir nepasiekia adresato.

Klasta: kai kurie sukčiai formaliai įvykdo užsakymą vietoj kokybiškos detalės atsiųsdami susidėvėjusią prekę. Andriaus Ufarto / BNS nuotr.

Taip pat dažni atvejai, kai pirkėjas gauna detalę, tačiau itin prastos kokybės arba visiškai kito, daug pigesnio modelio. Tokiu atveju įrodyti sukčiavimą kur kas sunkiau, nes formaliai pardavėjas savo įsipareigojimus įvykdo, o skelbimą ištrina. Todėl patartina turėti skelbimo nuotrauką, kad būtų aiškiai matomos visos prekės aprašymo smulkmenos. Taip pat būtina išsaugoti pateiktų dokumentų kopijas, visus įmanomus pardavėjo kontaktinius duomenis.

Perkant detales iš jums nežinomo pardavėjo patartina prieš sumokant daiktą atsiimti tiesiai iš pardavėjo rankų, atidžiai įvertinti pirkinio būklę.