TECHNINĖS APŽIŪROS REFORMA: SIEKIA KONKURENCIJOS AR PASIPELNYTI?

Politikams siūlant liberalizuoti automobilių techninės apžiūros (TA) rinką, skundžiamasi, kad dabar galiojantys įstatymai riboja konkurenciją. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovai atkerta, kad ši paslauga yra pernelyg svarbi, kad būtų laisvai perduodama privačioms bendrovėms.

Idėjai jau dešimt metų

Politikai ne juokais užsimojo keisti įstatymus, reglamentuojančius TA teikiamą paslaugą. Jų nuomone, patvirtinti automobilio techninį tvarkingumą galėtų ne tik tai vykdančios vos kelios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ narės, bet ir visos reikalavimus atitinkančios automobilių remonto įmonės.

„Konkurencijos taryba laikosi dar 2013 m. išsakytos pozicijos, kad valstybinės TA paslaugos teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad šios veiklos negalėtų vykdyti daugiau kaip keletas subjektų“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Romualdas Vaitkus.

„Geresnė TA paslauga yra svarbi 1,5 mln. Lietuvos gyventojų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį. Taigi, norime, kad šie gyventojai gautų šią paslaugą vieno langelio principu, arčiau savo namų“, – pridūrė jis.

Frakcijos narys Viktoras Pranckietis teigė, kad transporto priemonių technine būkle jau ilgą laiką rūpinasi nebe patys žmonės, o remonto servisai. Esą todėl būtų logiška, kad servisai taip pat galėtų išduoti dokumentus, patvirtinančius automobilio techninį tvarkingumą.

„Techninę būklę visada užtikrina servisai, kuriuose remontuoji savo automobilį ar kito žmogaus automobilį. (...) 2000 m., suprantu, buvo tik 1 mln. automobilių, dabar – 1,5 mln. lengvųjų automobilių“, – BNS agentūrai dėstė jis.

Skirtumas: Lietuvoje TA kaina yra perpus pigesnė nei Estijoje ir net keturis kartus nei Vokietijoje ar Suomijoje. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasigenda konkurencijos

Lietuvos verslo konfederacijos narys Mantas Andriuškevičius teigė, kad pagrindinė šios rinkos problema – konkurencijos nebuvimas.

„Pagrindinė problema – reguliavimas nustato apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį. Tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas. Taip dešimt įmonių dirba savo regionuose, tarpusavyje nekonkuruoja“, – BNS cituoja M. Andriuškevičių.

Anot jo, dėl šios problemos 2019 m. konfederacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Vyriausybę.

1,5 mln. – tiek Lietuvos gyventojų turi vairuotojo pažymėjimą.

„Rašėme, kad dabar yra sukurta tokia situacija, jog naujas rinkos žaidėjas ateiti į rinką faktiškai negali. Tai apribota tam tikrais teisės aktais. Atsakymą gavome tokį, kad (...) nėra gerai ir reikėtų liberalizuoti šitą rinką“, – priminė M. Andriuškevičius.

Lietuvoje lengvųjų automobilių TA atlieka dešimt bendrovių dešimtyje regionų, o jų tankį reguliuoja valstybė.

Valstybinę TA atliekančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje metodiką nustato susisiekimo ministro įsakymas, kuris galioja jau beveik 20 metų. Nustatyti apžiūros stočių išsidėstymą įgaliojo Vyriausybės nutarimas.

Pešiojosi teisme

Įžvalgas, kuriomis pasidalijo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija (LTAĮA) įvertino skeptiškai. Jos atstovų nuomone, politikų iniciatyvą kol kas sudėtinga vadinti reforma.

Esą, neskaitant pasiūlymų sugriauti šiuo metu veikiančią TA sistemą ir panaikinti vienintelį filtrą, užkertantį kelią eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms (kai kuriais atvejais – mirtiną pavojų keliančioms) transporto priemonėms, Seimo nariai nepateikė jokių realių alternatyvų.

Asociacijos „Transeksta“ pozicija ir argumentai nepasikeitė per beveik du pastaruosius dešimtmečius – tiek laiko tęsiasi diskusijos. Tiksliau, triukšmas apie „Tuvlitos“ monopolį kyla kone po kiekvienų Seimo rinkimų.

LTAĮA pabrėžia, kad esminis dalykas, kurį reikėtų suvokti, – „TA nėra laisvoje rinkoje esanti prekė“, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė. Tokį išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą. Teismas konstatavo, kad „TA vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu ir saugumo užtikrinimu transporto srityje.

Pavojus: „Transekstos“ atstovai mano, kad, patikros funkciją perdavus servisams, gali suvešėti korupcija, nes jų darbo niekas nekontroliuos. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įžvelgia interesų konfliktą

Anot asociacijos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnis, apibrėždamas saugaus eismo principus, nurodo, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“.

To paties įstatymo 6 straipsnis nustato, kad „eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje“.

„Transeksta“ atkreipė dėmesį, kad visos dešimt TA įmonių privalo atitikti vadinamojo A tipo kontrolės įstaigoms keliamus reikalavimus, susijusius su bešališkumu ir nepriklausomumu. Jos negali atlikti jokių kitų darbų – remontuoti automobilių, parduoti atsarginių detalių ir pan., išskyrus tiesiogines funkcijas. Šios įmonės gali tik tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančius automobilius.

Drauge TA įmonės atlieka ir savotišką nepriklausomų technikos ekspertų-patarėjų misiją, labai aiškiai įvardydamos, kokios automobilio detalės, mechanizmai ar sistemos iš tiesų yra susidėvėjusios, kas kelia didesnę riziką eismo saugumui ir ką būtina keisti.

Asociacijos manymu, suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams, neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės tikrintų savo pačių darbo kokybę. Tokiu atveju garantuoti TA objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo, TA vykdantys subjektai galėtų daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti net plika akimi matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis lengviau plisti korupcijos židiniams.

Užsienio pavyzdžiai

Asociacija pateikė pavyzdžių apie kitas mūsų regiono valstybes ir ten galiojančią tvarką. Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus TA sistemas, pirmuoju bandymu kontrolierių palaiminimą gauna 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – apie 50–52 proc.).

Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus TA sistemas, pirmuoju bandymu kontrolierių palaiminimą gauna 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – apie 50–52 proc.).

Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse neturi techninių defektų, o tai, akivaizdu, yra netiesa. Tokį aukštą automobilių praleidžiamumo rodiklį gali lemti TA kontrolierių netinkamai atliekama TA, virtusi formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu.

„Kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo. Tiesiog padaugėjo TA pardavinėjimo atvejų“, – tikino asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.

Be to, priešingai nei prognozuota, pakilo ir pačios paslaugos kainos, nes, norint atlikti visas patikros operacijas, būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai įprastai nenaudoja. Tai tampa ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą.

Geografija: Lietuvoje veikia 69 TA stotys, išsidėsčiusios taip, kad vairuotojui iki artimiausios nereikėtų važiuoti daugiau kaip 30 km. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lietuvoje – pigiausia

Kalbant apie lietuviškos TA sistemos prieinamumą ir kainą, mūsų įstatymai griežtai apibrėžia TA stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau nei 30 km.

Todėl Lietuvoje TA stotys (iš viso jų yra 69) veikia netgi tokiose vietose, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Apžiūros metu naudojama įranga ir kaina turi būti tokia pat, kaip ir didžiuosiuose miestuose.

Akivaizdu, kad išlaikyti tokius atokius taškus yra nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijų iš tų TA centrų, kur automobilių srautas gerokai didesnis. Tokia sistema leidžia užtikrinti mažiausią TA kainą visoje Europoje: priklausomai nuo variklio tipo ir degalų rūšies – 23–28 eurai. Už panašios apimties diagnostiką automobilių servisai prašo mažiausiai dvigubai didesnės sumos.

Palyginkime: Latvijoje TA, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 35 eurus, o Estijoje – 43 eurus. Vokietijoje ar Suomijoje už analogiškas transporto priemonių patikros procedūras tenka pakloti per 100 eurų.

Belgijoje, kur veikia visiškai toks pat TA modelis kaip ir Lietuvoje, prieš keletą metų taip pat buvo kilę diskusijų, ar nereikėtų liberalizuoti TA sistemos, tačiau ten politikai paskaičiavo, kiek kartų išaugtų kontrolės mechanizmo kaštai, ir sumanymo atsisakė.

Kalbant apie didesnes transporto priemones, asociacija atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose Lietuvos autobusų ir troleibusų parkuose ir transporto kompanijoje „Vlantana“ jau įrengtos TA linijos, kuriose dirba nešališką ir profesionalią patikrą užtikrinantys kontrolieriai. Panaši praktika taikoma ir kai kuriuose Vokietijos regionuose.