TURNIKETŲ KOKYBĖ – PAČIŲ VAIRUOTOJŲ GALVOS SKAUSMAS?

Nuo liepos 1-osios vairuotojai privalo vežiotis atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėles. Už jų turinio neatitikimą reikalavimams gali būti baudžiama nemenkomis piniginėmis baudomis. Tačiau jau pirmosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad naujoji tvarka buvo įvesta tinkamai nepasirengus.

Permainoms nepasirengta

Apie pirmosios pagalbos vaistinėlių turinio pakeitimą imta svarstyti beveik prieš trejus metus. Netrukus buvo priimtos ir oficialios įstatymų pataisos. Vis dėlto net ir turint gausybę laiko pasirengimui, šiandien nėra jokios garantijos, kad vairuotojų įsigytos pirmosios pagalbos priemonės – kokybiškos.

Pasak specialistų, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atliekami patikrinimai vykdomi tik kosmetiškai, o privalomais tapusių turniketų kokybė lieka tik juos įsigijusių vairuotojų galvos skausmas.

Viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama apie tai, kad Lietuvos rinką užplūdo nekokybiški ir žmogaus sveikatai grėsmę keliantys turniketai. Nenuostabu, kad žmonės, net ir rizikuodami baudomis, neskuba įsigyti naujos vaistinėlės.

„Apie tai, kad turniketai lūžta arba plyšta bandant užveržti kraujuojančią galūnę, buvo kalbama dar prieš įsigaliojant naujiems reikalavimams dėl vaistinėlių turinio, o dabar viešojoje erdvėje matome vaizdo įrašus, kuriuose demonstruojama, kad Lietuvos rinkoje įsigyti turniketai nėra nei kokybiški, nei saugūs naudoti“, – aiškino Seimo narys Algirdas Stončaitis.

Algirdas Stončaitis (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Nesaugūs pakaitalai

Daug paklausimų dėl Lietuvoje platinamų turniketų kokybės sulaukusio politiko teigimu, vairuotojams labai svarbu turėti ne tik formaliai teisės aktų reikalavimus atitinkančią vaistinėlę, bet ir būti garantuotiems, kad, atsitikus nelaimei, jie galės tinkamai padėti nukentėjusiesiems.

„Viešojoje erdvėje parodyta filmuota medžiaga kelia pagrįstų klausimų, ar Lietuvos rinkoje neplatinami kriterijų neatitinkantys ir naudoti nesaugūs pakaitalai“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad jai pavaldi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nuolat tikrina medicinos priemonių atitiktį teisės aktų reikalavimams, atlieka specialius patikrinimus, o užfiksavusi pažeidimus, įpareigoja juos pašalinti arba draudžia tokių turniketų prekybą.

Kyla klausimas, kokiu būdu pirkėjas gali įvertinti turniketo kokybę? Čia pat išardyti pakuotę ir užsiveržti sau ant kojos ar rankos?

SAM taip pat skatina vartotojus įsigyjant atnaujintą vaistinėlę arba turniketą, įsitikinti, kad visos medicinos priemonės paženklintos privalomu atitikties ženklu CE, patvirtinančiu, kad priemonės gamintojas laikosi nustatytų saugos reikalavimų, atliko visas būtinas atitikties vertinimo procedūras ir užtikrina, kad jo pagaminta medicinos priemonė saugi.

Painiavos netrūksta

Anot specialistų, nors Akreditavimo tarnyba vykdo periodinius tikrinimus, ar į Lietuvos rinką tiekiamos medicinos priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus, to akivaizdžiai neužtenka.

Apie tai užsiminė ir pačios Akreditavimo tarnybos atstovė, patvirtinusi, kad pirmieji su šia problema susiję pranešimai buvo gauti jau 2021 m. iš muitinės postų. Tuomet tarnyba nustatė nemažai ženklinimo ir naudojimo instrukcijoje teikiamos informacijos neatitikimų.

Panašu, kad atlikti išsamų pirmosios pagalbos priemonių patikrinimą, neskubama. Tad ir prekybininkai neskuba prisiimti atsakomybės, aiškindami, kad vartotojai patys turėtų įsivertinti, kokius turniketus perka ir ar jie turi dokumentus.

„Kyla klausimas, kokiu būdu pirkėjas gali įvertinti turniketo kokybę? Čia pat išardyti pakuotę ir užsiveržti sau ant kojos ar rankos? Be to, įdomu, kaip vartotojas supras, kad dokumentai, ženklinimas nesuklastoti? Ar pirkėjas tiesiog turi tikėti, kad prekės kaina atitinka prekės kokybę, t. y. mokėdamas brangiau perka aukštos kokybės prekę ir atvirkščiai? “, – svarstė A. Stončaitis.

Teisiniai klausimai

SAM įspėja, kad vairuotojams už netinkamą rinkinį ar vaistinėlės neturėjimą transporto priemonėje bus taikoma administracinė atsakomybė.

Tačiau teisės specialistams kyla klausimas, kas bus kaltas, jei, teikiant pirmąją pagalbą, turniketas tiesiog plyš ir pagalba nebus suteikta? Kiekviena minutė gali būti svarbi sužeisto žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl kaltųjų ieškojimas po įvykusios tragedijos nėra tinkamas pasirinkimas.

„Siekiant išsklaidyti visuomenės nerimą, būtina atlikti išsamų rinkoje siūlomų įsigyti pirmosios pagalbos priemonių patikrinimą, o platinamus turniketus papildomai turėtų įvertinti ekspertai. Kol kas panašu, kad atsakomybė dėl nekokybiškos prekės perkeliama tiesiai pirkėjui, o tūkstančiuose parduotų ir parduodamų naujo pavyzdžio vaistinėlių tiesiog nėra patikimų turniketų“, – teigė A. Stončaitis.