VALDŽIA – PAŽEIDĖJAMS: NEPAKANTUMAS DIDĖS

Valstybinė eismo saugumo komisija konstatavo: pagrindinė tragiškų įvykių Lietuvos keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas

Skaudi statistika

Pastaraisiais metais šalies keliuose stebimos nerimą keliančios tendencijos.

Suprastėjo eismo įvykių statistika – padaugėjo eismo įvykių ir žūčių juose, nors keliuose sumažėjo žuvusių pėsčiųjų. Mažiau eismo įvykių sukelia neblaivūs vairuotojai ir neturintys teisės vairuoti.

Per 2023 m. dešimt mėnesių šalies keliuose įvyko 2 513 eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.

Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės – 24 daugiau nei 2022-aisiais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusių – transporto priemonių vairuotojai, 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių (keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 proc.).

Sužeisti 2 894 žmonės – 20 daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Tramdys ne vien baudomis

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, būtinos kompleksinės ir efektyvios priemonės, kurios pirmiausiai užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus.

„Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų“, – teigė A. Bilotaitė.

Baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 m. ir neatitinka dabartinio gyvenimo lygio, gaunamų pajamų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Teisingumo ir Susisiekimo ministerijoms peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl galiojančių baudų.

VRM nuomone, reikėtų didinti baudas už greičio pažeidimus: iki 30–60 eurų – už 11–20 km/val. viršijimą (dabar galioja 12–30 eurų bauda) ir skirti nuo 60 iki 120 eurų baudą už 21–30 km/val. viršijimą (dabar bauda – 30–90 eurų).

Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau nei 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, ir viršijus greitį daugiau nei 40 km/val., kai vairuotojas taip pat buvo kartą baustas.

Pažeidėjai išsisukinėja

Baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 m. ir neatitinka dabartinio gyvenimo lygio, gaunamų pajamų. Praktika rodo, kad kuo daugiau viršijamas saugus greitis, tuo mažiau išieškoma baudų.

Be kita ko, išsisukinėjimas nuo baudų tampa ir verslu – kai kurie asmenys siūlo savo kontaktus, kad būtų įvardyti pažeidėjais, tačiau baudų nemoka.

Nesumokėjusiems baudų už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais, kol nebus įvykdyta prievolė. Būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas arba neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.

2021 m. skirta 1 406 809 eurai baudų už KET pažeidimus, sumokėti 513 978 eurai (36 proc.). 2022 m. skirta 1 701 520 eurų baudų, sumokėti 476 976 eurai (28 proc.).

2023 m. iki lapkričio 1 d. skirta 2 562 617 eurų baudų, sumokėti 409 236 eurai (16 proc.).

Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.

Sankcijų daugės?

Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų (lizingo, transporto priemonės pirkimo, kelionės bilieto pirkimo) ribojimo apimties plėtimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.

VRM siūlymu automobilio savininkas, suteikęs vairuoti savo transporto priemonę ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, privalo laiduoti už pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimą. KET pažeidėjui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, atsakomybė tektų laiduotojui.

VRM nuomone, rizikos grupės asmenų sąrašą tikslinga papildyti pakartotinai vairuojančiais be teisės vairuoti, vairuojančiais chuliganiškai ir viršijusiais greitį daugiau nei 50 km/val.

Siūloma išplėsti pareigūnų įgaliojimus tikrinti, ar tokie asmenys laikosi apribojimų ir nevairuoja, esant reikalui, siųsti jiems įspėjimus.