Pagrindinis dėmesys atliekant tyrimus bus skiriamas vadinamajam kvadratiniam pastatui – ankstyvajam arkikatedros mūrui, kuris iki šiol išlieka ankstyviausiu mūriniu pastatu Lietuvoje.
„Tyrėjai sieks atsakyti į daug metų mokslinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę dominančius klausimus: pavyzdžiui, kas bažnyčios interjere buvo pakeista po architekto Lauryno Gucevičiaus perstatymų, kas ir kada pastatė ankstyviausiąją arkikatedros dalį“, – teigiama pranešime.
Planuojama panaudoti radiokarbono bei liuminescensinį tyrimų metodus. Taip pat bus atskirai rengiama 3D skeneriu gauto duomenų masyvo apdorojimo metodika.
Tikimasi, kad įgyvendinus projektą bus nustatytos Vilniaus arkikatedros statybos etapų absoliutinės chronologijos datos. Planuojama nustatyti skirtingų statybos etapų skirtumus bei koreliacijas, apibrėžti gamybos technologijas atspindinčias cheminių elementų grupes, išryškinti mūrijimui naudotų plytų ir skiedinio kitimo sąsajas.
Taip pat ketinama sukurti tikslų arkikatedros 3D modelį, kuriame bus galima talpinti visą turimą archeologinę, architektūrinę, geologinę ir kitą informaciją.
Taikant 3D skeneriu gautų duomenų apdorojimo metodiką, bus atlikta arkikatedros mūrų fizinės būklės inventorizacija.
Anot pranešimo, sienų fizinės būklės įvertinimas yra labai svarbus paminklotvarkos požiūriu: aptikus gamtos erozijos pažeistas sienas, galimi prevenciniai stebėjimo būdai.
Be to, tyrimo išvadomis, rekomendacijomis ir planuojama naudoti nauja metodika galės remtis ateities tyrėjai, pratęsiantys tyrimus ne tik arkikatedroje, bet ir kituose ankstyvuosiuose mūriniuose statiniuose Lietuvoje ir užsienyje.
Pradėto įgyvendinti projekto rezultatų tikimasi sulaukti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Projektą „Vilniaus arkikatedros tyrimai: XRF, datavimo metodų bei 3D skenerio duomenų panaudojimo galimybės“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Jis yra Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis įgyvendinamo projekto „E-kultūra“ platformos sukūrimas“, kurį vykdo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tąsa.
BNS rašė, kad nacionalinė biblioteka trimatėmis technologijomis skaitmenina 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, tarp jų – ir Vilniaus arkikatedrą baziliką.
Daugiau kaip pusė objektų šiuo metu jau suskaitmeninta, juos bus galima pamatyti didžiausioje Lietuvos kultūros turinio platformoje ekultura.lt, kuri šiuo metu kuriama.
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra bazilika yra Žemutinės pilies dalis. Tai svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia, reikšmingiausias klasicizmo paminklas Lietuvoje. Manoma, kad pirmoji katedra pastatyta XIII amžiaus pabaigoje buvusios pagoniškos šventyklos vietoje. Iki šių dienų išliko XVIII amžiuje pagal architekto Lauryno Stuokos Gucevičiaus projektą rekonstruotas statinys.
Naujausi komentarai