„Šiuo žingsniu mes siekiame visuomenei parodyti kitą, kiek mažiau matomą, žinomą Lietuvos banko veiklos pusę, tai yra mūsų indėlį į kultūros ir meno puoselėjimą“, – ketvirtadienį per parodos „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko rinkinio“ atidarymą sakė G. Šimkus.
„Su šia paroda Lietuvos bankas plačiajai visuomenei suteikia galimybę daug kam pirmą kartą pamatyti dalį iš tų beveik 200 dailės kūrinių, kurie sudaro Lietuvos banko dailės rinkinį“, – pabrėžė jis.
Valdovų rūmuose galima pamatyti keliolika, daugiausia iš banko rūmų Kaune atkeliavusių tarpukario meno kūrinių.
„Parodoje matysime, kaip gali susijungti ekonomika ir menas, praeitis ir dabartis, institucinė veikla ir kultūros puoselėjimas“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Dailės kolekcija pradėta rinkti XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, ėmus statyti banko rūmus Kaune. Pasak G. Šimkaus, kaip ir kituose centriniuose bankuose dailės rinkinys nuo pat pradžių buvo kaupiamas, kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija.
Tuometiniai dailininkai ir pedagogai Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis, Justinas Vienožinskis, Jonas Šileika, Jonas Janulis, Antanas Žmuidzinavičius ir Vladas Didžiokas 1927 metais laišku kreipėsi į Lietuvos banko valdybą, siūlydami prisidėti prie pastato puošybos.
Daugelio jų kūriniai pateko ir į banko dailės kūrinių rinkinį. Tarpukariu sukaupta kolekcija sudaro jo aukso fondą.
Stebina kūrinių išlikimas
„Man įdomiausia, kad Lietuvos banko dailės rinkinys buvo išsaugotas. Tarpukariu ten (banko rūmuose Kaune – BNS) kabėjo nemažai gerų dailės darbų, po karo bankas pateko į kelių šeimininkų rankas ir vis vien tas rinkinys, kuris buvo nupirktas tarpukariu, jis išliko“, – kalbėjo parodos kuratorius, dailėtyrininkas Viktoras Liutkus.
Kaune pastačius banko rūmus, dailės kūrinių pagausėjo, jie buvo įsigyjami iš rengiamų apžvalginių ir personalinių parodų.
„Tarpukariu prasidėjo pirmasis dailės rinkinio kaupimo etapas, kadangi ketvirtajame dešimtyje, kada bankas „stovėjo ant kojų“, pradėta pirkti iš parodų. Jau galima buvo rasti (prie darbų – BNS) prierašą – Lietuvos banko dailės rinkinys, savininkas Lietuvos bankas“, – pažymėjo V. Liutkus.
Pasak parodos organizatorių, Lietuvos banko valdyba suprato, kad istorinės tematikos paveikslai, paprastai didelio formato, su karžygių ar kovų scenomis nelabai derėtų įstaigos aplinkai, todėl orientuotasi į nedidelio formato, jaukią, interjerams tinkančią tapybą su kaimo, ežerų, sodybų, laukų vaizdais.
Anot V. Liutkaus, sovietmečiu TSRS valstybinio banko filialas Lietuvoje įsigijo tik vieną paveikslą – 1978-ųjų Kosto Dereškevičiaus „Pušys prie Neries“, jis eksponuojamas ir parodoje.
1993–1998 metais apie pusantro šimto naujų darbų
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, centrinis bankas ėmė kurtis Vilniuje. Svarbiausias postūmis atnaujinti turimų dailės kūrinių visumą buvo banko pastatų vidaus ir lauko erdvių tvarkymo ir puošybos darbai.
Dailės rinkinys sparčiai didėjo, jame atsirado šiuolaikinės lietuvių dailės kūrinių, daugėjo autorių.
„Kai bankas įsikėlė į Gedimino pr. 6 pradėta galvoti, kaip papuošti patalpas (...). Nepriklausomybės metais, laikotarpiu nuo 1993 iki 1998 metų, bankas supirko turbūt didžiausią dalį, maždaug apie pusantro šimto naujų darbų“, – pasakojo V. Liutkus.
Įsigytais tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos kūriniais norėta užpildyti vidaus erdves, tačiau dailininkai gaudavo užsakymų ir dėl lauko erdvių puošybos.
Kolekcijos vertė siekia 850 tūkst. eurų
Visa kolekcijos vertė siekia apie 850 tūkst. eurų. Brangiausiai įvertinta Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“, ji įkainota maždaug 73 tūkst. eurų.
Pasak G. Šimkaus, muziejus šiuo metu kūrinių neperka, tačiau pažymėjo, jog atnaujinant banko patalpas Žirmūnuose galėtų būti įsigyjama ir meno kūrinių.
„Greit bus dvi dešimtys (metų – BNS), kaip mes to nedarome“, – sakė jis, pažymėdamas, jog pastarąjį kartą meno kūrinių bankas įsigijo 2008 metais.
Lietuvos banko dailės rinkinys nuo pat pradžių buvo ir yra kaupiamas kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija.
„Nesiekiama banko paversti muziejumi ar atvira, visuomenei prieinama galerija. Rinkinio kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami interjerams puošti, estetinei aplinkai sukurti“, – tvirtino parodos organizatoriai.
Naujausi komentarai