Kaip šią savaitę pranešė Vilniaus naktinis biuras, 88 proc. visų pasirodžiusiųjų sudarė vietiniai atlikėjai.
„Šie skaičiai labai aiškiai parodo, kad dainyklos Vilniuje nėra paraštėse veikiantis kultūros reiškinys. Tai gyvybiškai svarbi miesto muzikos ir naktinės kultūros ekosistemos dalis – vietos, kuriose auga talentai ir buriasi bendruomenės. Dainyklos padeda išlaikyti Vilnių gyvą, atvirą ir kūrybišką“, – pranešime cituojama Vilniaus naktinio biuro direktorė Laura Vaišnorė.
Sostinėje veikia 17 dainyklų.
„Pirmieji dainyklų metai džiugina augančiu renginių skaičiumi. Dainyklos buria bendruomenes, atveria erdvę naujiems talentams ir kuria artimą ryšį tarp atlikėjų ir klausytojų. Tai yra gyvos kultūros pagrindas“, – teigia sostinės meras Valdas Benkunskas.
Dainyklos – tai nedidelės, nepriklausomos kultūrinės ir muzikinės erdvės, kuriose vyksta koncertai, eksperimentiniai pasirodymai ir kiti renginiai.
Pasak Vilniaus naktinio biuro, dainyklos kuria ir saugesnę naktinio gyvenimo aplinką, jos šviečia lankytojus aktualiomis temomis, stiprina darbuotojų kompetencijas dalyvaudamos mokymuose, užtikrina nemokamą geriamąjį vandenį bei diegia praktikas, padedančias kurti saugesnes erdves lankytojams ir darbuotojams.
Pranešime teigiama, kad užsienyje domimasi dainyklų iniciatyva, apie ją kalbėta tarptautinėse konferencijose Berlyne, Taline ir Rygoje.
Šiuo metu vyksta dvimetis Vilniaus miesto savivaldybės konkursas finansinei paramai dainyklų renginiams 2026–2027 metams gauti.
Pernai savivaldybė pirmą kartą skyrė finansinę paramą dainykloms.
2025 metais veikloms sostinė skyrė 165 tūkst. eurų paramą, šiomis lėšomis leista finansuoti kūrėjų, atlikėjų, lektorių bei ekspertų atlygį, veiklos techninį įgyvendinimą. Iki 30 proc. paramos sumos galėjo būti skirta ilgalaikio turto, taip pat kūrinių teisių ir licencijų įsigijimui, veiklos sklaidai bei administravimui.
Naujausi komentarai