„Šito projekto matomumas ne tik Prancūzijoje, kur labai siekėme jo, bet ir Lietuvoje buvo labai didelis“, – pristatymo metu sakė renginio komisarė Virginija Vitkienė.
„Turėjome siekių ir vertybinių, ir įvaizdinių, ir kultūrinių, ir socialinių ir visi jie, manau, pasiekė savo tikslus skirtinguose pavyzdžiuose“, – teigė ji.
Organizatoriai skaičiuoja, kad į 92 dienas trukusį sezoną įsitraukė daugiau nei 300 menininkų ir kultūros profesionalų, dalyvavusių daugiau nei 650 renginių, kuriuos aplankė daugiau nei 950 tūkst. žiūrovų 80 Prancūzijos miestų.
Skaičiuojama, kad bendra komunikacijos priemonėmis pasiekta auditorija viršijo 35 mln. kontaktų.
Anot V. Vitkienės, koncepcijos sezonui pradėtos generuoti 2022 metų vasarą, kai buvo neseniai prasidėjęs karas Ukrainoje, tad pasiūlymai buvo „labai socialiai ir geopolitiškai angažuoti“.
„Mūsų temos vystėsi į globalumą ir artimumą, į įgalinimą žmonių ir taip pat buvimą balsu už tuos, kurie neturi balso arba turi mažesnes galimybes pasisakyti. Ir taip pat į didelę vaizduotę“, – teigė sezono komisarė.
Jos teigimu, pagrindiniai sezono siekiai buvo: Europos vertybių stiprinimas, Lietuvos žinomumo Prancūzijoje didinimas, ilgalaikių partnerysčių tarp kultūros, švietimo ir mokslo institucijų bei profesionalų inicijavimas ir stiprinimas, įtraukaus projekto parengimas, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo auditorijai.
Tarp ryškiausių bendrakūrystės pavyzdžių išskirti Paryžiaus teatre „Theatre de la Ville“ pristatyti speciali programa „Focus Lituanie“, parodos „The Forms of Things, The Forms of Skulls, Forms of Love“ ir „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“.
„Vienas ryškiausių projektų bendrakūrybos buvo Lietuvos fokusas „Theatre de la Ville“ Paryžiuje, – sakė V. Vitkienė. – Iš viso įgyvendino 49 pasirodymus per trijų savaičių laikotarpį ir net 132 Lietuvos profesionalai fiziškai buvo Paryžiuje.“
Prie projekto taip pat prisidėjo apie 50 choristų, skaičiuojama, jog jis sulaukė apie 8,9 tūkst. žiūrovų.
Sezono metu, Lietuvos fotografijai dedikuota erdvė 2024–ųjų „Paris Photo“ mugėje, kur lankytojai galėjo išvysti ir prieš tai neeksponuotos nuotraukos iš nacionalinės Paryžiaus bibliotekos Lietuvos fotografijų kolekcijos.
„Paroda sulaukė daugybės lankytojų, nes mugę aplankė virš 80 tūkst. žmonių. Ir iš spaudos ataskaitos mugės žinome, kad arti 100 įvairių publikacijų minėjo Lietuvos dalyvavimą šitoje mugėje ir Lietuvos fotografiją“, – pasakojo V. Vitkienė.
Tuo metu parodoje „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“ pirmą kartą pristatyti lietuvių piktorealisto fotografo grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus darbai, vaizduojantys įvairių Europos regionų, tarp jų Prancūzijos ir Lietuvos, aplinką.
Ryškiausiu prancūzų bendruomenės įtraukimo pavyzdžiu organizatoriai išskyrė Tulūzos mieste vykusią dainų šventę, kur pasirodė 650 choro atlikėjų ir 50 šokėjų.
Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendino Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje, buvo atsakingi už abiejų šalių meno kūrėjų ir organizacijų įtraukimą ir sezono programos parengimą bei komunikaciją Prancūzijoje.
Anot organizatorių, įvairiose Prancūzijos žiniasklaidos priemonėse pasirodė 553 publikacijos apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje.
Kaip skelbė BNS, Lietuvos sezonas Prancūzijoje šūkiu „Kitas tas pats“ (pranc. „Se voir en l’autre“) rugsėjo 13-ąją iškilmingai atidarytas Paryžiuje, Pompidou meno ir kultūros centre.
Gruodžio viduryje sezoną užbaigė būgnininko, kompozitoriaus ir vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo koncertas bei filosofo Kristupo Saboliaus kuruojamas tarptautinis vaizduotės forumas „Po pabaigos“.
Naujausi komentarai