Ypatingomis aplinkybėmis: Vilniaus mažojo teatro spektaklis statomas iš bombarduojamos Ukrainos | KaunoDiena.lt

YPATINGOMIS APLINKYBĖMIS: VILNIAUS MAŽOJO TEATRO SPEKTAKLIS STATOMAS IŠ BOMBARDUOJAMOS UKRAINOS

  • 1

Balandžio 9 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks spektaklis ypatingomis aplinkybėmis – režisierius Stasas Žyrkovas jį stato būdamas karo alinamoje Ukrainoje. Pasak kūrybinės komandos, tai, ką žiūrovai išvys scenoje lieka neaišku iki paskutinės minutės, o spektaklio kūrimo procesas yra ne ką mažiau dramatiškas, nei pati ukrainiečių dramaturgės Natalijos Vorožbit pjesė „САША , ВИНЕСИ СМІТТЯ “ („Saša, išnešk šiukšles“).

„Gyvenimas čia telpa vos į du krepšius, kurių viename – drabužiai pasikeisti, kitame – dokumentai. Visa kita, pasirodo, neturi reikšmės. Mūsų ratas čia – labai aiškus ir apibrėžtas – gyvename trumpais atstumais tarp pavojaus signalų ir žinučių šeimai bei artimiesiems, o svajonės staiga tapo labai paprastos – kad visi liktume gyvi ir saugūs. Tik tiek“, – situaciją komentuoja režisierius S. Žyrkovas. „Repeticijos teatre, tos dvi valandos kasdien, man leidžia patikėti, kad aš dar kažką sugebu, kad dar galiu būti kažkuo naudingas, dar turiu profesiją, ypač dėl to, kad ji tokia efemeriška. Tai vienas iš labiausiai mane palaikančių dalykų šiuo sudėtingu laiku“.

Spektaklio „САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ“ („Saša, išnešk šiukšles“) repeticijos turėjo vykti gyvai, tačiau dėl kilusio karo režisierius liko Ukrainoje. Tarsi groteskiškas sutapimas – pats spektaklis yra apie tai, kaip gyventi praradus žmogų, kaip susitaikyti su jo mirtimi, išėjimu. „Pjesėje paliečiama mirties tema šiomis dienomis yra itin aktuali, mat dabar mirtis labai priartėjo, jos baimę, alsavimą mes jaučiame kasdien“, – teigia S. Žyrkovas.

Pasak Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo Simono Keblo teatras reikšdamas palaikymą ir solidarumą žiaurios agresijos akivaizdoje šalyje likusiam ukrainiečių režisieriui, kūrybinės komandos nariai nusprendė nenukelti spektaklio kūrybinių darbų. Teatras, kartu su spektaklio režisieriumi rado nelengvą sprendimą ir ketina žiūrovams pristatyti spektaklį procese („work in progress”) – pirminę kūrinio versiją, kokią režisierius kuria šiomis ypatingomis aplinkybėmis, su aktoriais ir kitais kūrėjais repetuodamas nuotoliniu būdu, tuomet, kai Lvive laikas nuo laiko kaukia apie oro pavojų įspėjančios sirenos.

Gyvenimas čia telpa vos į du krepšius, kurių viename – drabužiai pasikeisti, kitame – dokumentai. Visa kita, pasirodo, neturi reikšmės.

„Režisierius dirba nekreipdamas dėmesio į bombas ir atstumą, kuris jį skiria nuo likusios kūrybinės grupės. Tai morališkai, emociškai ir fiziškai labai sunkus sprendimas todėl būtų neteisinga mums, gyvenantiems taikoje, stabdyti tokį procesą. Tuo labiau, anot S. Žirkovo, spektaklio repeticijos  – tai vienas iš būdų nukreipti mintis nuo karo situacijos, nevilties ir baimės. Pernai, teatro dramaturgijos bandymų platformoje „DramaTest” pristatyta Natalijos Vorožbit pjesė, šiuo metu dar labiau aktualizavosi, spektaklyje atskleidžiamos temos, personažai, metaforos visų įvykių kontekste skamba dar kitaip. Galima sakyti, kad balandžio mėnesį žiūrovai išvys tam tikrą reiškinį, išpildytą bet kartu besitęsiantį procesą. Baigtiniu jį galėsime laikyti tada, kuomet režisierius turės galimybę atvykti į Lietuvą, nes net ir su geriausiom nuotolinėm technologijom gimstančio spektaklio atmosfera nepersiduoda, o režisieriui gyvai tai pajusti yra būtina“, - sako Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovas Simonas Keblas.

Spektaklio „САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ“ („Saša, išnešk šiukšles“) kūrybinę komandą sudaro režisierius Stasas Žyrkovas (Ukraina), kompozitorius Bohdanas Lysenko (Ukraina), scenografas, kostiumų dailininkas Artūras Šimonis, režisieriaus padėjėja Jūratė Mikaliūnienė.

Spektaklyje vaidina aktoriai Neringa Būtytė, Miglė Polikevičiūtė ir Tomas Stirna. Balandžio 9 dieną VMT įvyks spektaklis procese – toks kūrinys, kokį režisieriui ir aktoriams pavyks sukurti dirbant nuotoliniu būdu, karo Ukrainoje metu.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Jinas

Manau per daug apie Ukrainą visur .Viskam yra ribos.Kada Lietuva gyvens savo rūpesčiais.Kada tautos rinkti žmonės dirbs Lietuvai ir jos žmonėms.Ta šalis turi savo išrinktus žmonės ,jie ir turi rūpintis savo šalimi ir žmonėmis.Kaip bebūtų baisų ,karas yra karas,negali būti kitaip ,visada per visus karus buvo taip.O mes turime gyventi savo gyvenimus,savo rūpesčiais.Uztenka munipuliuoti kitos šalies sunkumais ir padėtimi.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS