Keli šimtai žmonių pirmiausia susirinko Rūdninkų skvere ir iš ten patraukė į į Vilniaus geležinkelio stotį, iš kurios traukiniais toliau vyko prie miesto pakraštyje esančio Panerių memorialo – vietos, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 50–70 tūkst. žydų.

Eisenoje taip pat dalyvavo diplomatai, mokytojai, mokiai iš kelių dešimčių mokyklų. Dar iki renginio jie buvo paraginti atsinešti po akmenuką su užrašytu žuvusiojo vardu.

Užsienio reikalų ministro patarėja Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė ragino suprasti, kad genocidas – yra ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio tragedija.

„Reikia, kad nepamirštumėm istorijos, savo istorijos, ir suprastumėm, kad klaidos arba kažkoks abejingumas praeityje virto dideliu nusikaltimu. Įvyko tragedija, kuri yra ne tiktai žydų tautos, bet ir visos Lietuvos tragedija, visos Europos ir pasaulio“, – BNS teigė ministro patarėja.

„Turime aiškiai pasakyti „ne“

Anot R. Statulevičiūtės-Kaučikienės, praeities suvokimas padeda žinoti, ko visuomenė turi vengti ir ko siekti. Moksleiviai, patarėjos teigimu, yra visuomenės ateitis, todėl jiems ypač svarbu suprasti praeities klaidų kainą.

„Atminties praktikos yra visada apie ateitį. Tai mes prisimenam praeitį tam, kad ateityje suformuotumėm tam tikrą supratimą, kaip nereikia arba kaip reikia elgtis, kokios yra vertybės, ko mes turim vengti ir ko siekti“, – teigė patarėja.

Renginyje dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) teigė, kad svarbu ne tik prisiminti Holokausto tragediją, bet ir neleisti plisti antisemitizmui.

„Atmintis yra gyva, kai ji yra palaikoma (...). Ir manau, kad labai svarbu, prisimenant praeitį, prisiminti ir tai, ką reiškė žydų gyvenimas Lietuvoje“, – teigė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.

„Svarbu padaryti teisingas išvadas iš praeities – negalime leisti plisti jokiai diskriminacijai, o ypač antisemitizmui. Turime aiškiai pasakyti „ne“, – teigė ambasadorius.

Anot diplomato, žydų gyvenimas Lietuvoje ir kitur Europoje yra Europos identiteto dalis, dėl to svarbu tai suvokti ir žinoti apie įvykusį genocidą.

„Didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje“

Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė BNS teigė, kad istorijos žinojimas neturėtų apsiriboti vien tik pamokomis mokykloje, moksleiviai privalo dalyvauti pilietinėse iniciatyvose.

„Tie mokiniai, kurie šiandien yra čia, jie po kelių metų ateis į suaugusių pasaulį. O istorijos žinojimas vis tiek yra labai svarbus dalykas, nes jeigu mes nežinom istorijos, mes pirmiausia nežinom savo šaknų, mes nežinom kokioj šaly gyvenam ir mes nežinom nei gerų įvykių, nei blogų įvykių“, – sakė koordinatorė.

„Paneriai yra pati didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje. Aišku, Europoj tokių vietų irgi yra, bet mums reikia pirmiausia žinot savo šalies istoriją“, – pridūrė ji.

Pasak minėjime dalyvavusios Taikos progimnazijos mokytojos Ingridos Kapočienės, dabartinėse ugdymo programose yra integruotos temos apie Holokaustą, o dalyvavimas minėjimuose ugdo jų pilietiškumą.

„Kadangi esam mokytojai, tai norim, kad mūsų mokiniai jaustų bendrapilietinę pareigą paminėti tokias tragiškas datas kaip ši. Mokykloje jau į mūsų dabartines istorijos ugdymo programas yra integruotos temos apie Holokaustą, tai, be abejo, mums humanizmo problema yra labai aktuali“, – teigė Taikos progimnazijos mokytoja.

Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje iš viso nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Iki karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.