"Fortum" atstovas Andrius Kasparavičius tikina, kad Kauno pašonėje planuojama statyti jėgainė neskleis nei blogo kvapo, nei teršalų.

Zona apima Partizanų g.

Šilumą ir elektros energiją gaminančią jėgainę Kauno pašonėje, šalia magistralės A1, planuojančios statyti bendrovės "Fortum" atstovai tikina, kad buitines atliekas milžiniškais kiekiais kūrensiantis objektas aplinkiniams ne ką pavojingesnis už šiltnamį. Vis dėlto ir jie pripažįsta, kad teorinė vadinamojo galimo neigiamo poveikio zona – 450 m. Tokiu atstumu gali sklisti garsas ir oro tarša. Į šią zoną patenka ne tik Kauno rajono pievos, bet ir Kauno miesto Partizanų g. daugiabučiai.

"Apie savo planus "Fortum" atstovai privalėjo supažindinti Kauno rajono gyventojus, todėl pastarieji šį bei tą žino, o kauniečiai nežino nieko, nors nuo jėgainės iki miesto daugiabučių – vos 300 m", – kalbėjo Amalių bendruomenės centro pirmininkas Vidas Pocius.

Suklaidino savivaldybę

Žinia apie pastarosiomis savaitėmis greitai į priekį besiiriantį projektą nustebino net Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį.

"Praėjusiais metais mes nepritarėme "Fortum" pateiktam jėgainės plėtros planui. Daugiau jie į mus nebesikreipė", – pasakojo D.Ratkelis.

Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius prisiminė, kad praėjusių metų pradžioje "Fortum" informavo miesto savivaldybę apie planus statyti kogeneracinę jėgainę, tačiau nurodė, kad ji išdygs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ties Ramučiais.

"Mes tam neprieštaravome, tačiau jie mus suklaidino – vėliau pateikė kitus du variantus: pačiame mieste ir prie miesto ribos, už autostrados. Šiems variantams mes nepritarėme. Daugiau "Fortum" į Kauno savivaldybę nesikreipė, bet toliau dokumentuose rašo, kad ji jokių sąlygų projektui nekelia", – stebėjosi N.Valatkevičius.

"Objektas yra Kauno rajone, tad visi pagrindiniai procesai ten ir vyksta. O žmonės mažai žino todėl, kad per mažai domisi. Ką privalėjome padaryti, tą padarėme. Netgi daugiau", – teigė "Fortum" atstovas Andrius Kasparavičius.

Nurodo daug pažeidimų

"Dokumentų reikia primygtinai reikalauti, juose informacijos mažai, tyčia ar netyčia palikta daug netikslumų, o keistenybių – dar daugiau", – geranorišką "Fortum" bendravimą neigė V.Pocius.

Paskutinę gegužės dieną rajono gyventojai buvo supažindinami su "Fortum" užsakymu parengtu poveikio aplinkai vertinimu (PAV), o praėjusią savaitę vyko teritorijos, kurioje ketinama statyti jėgainę specialiojo plano keitimo svarstymas.

Ir pačiuose dokumentuose, ir juos rengiant, ir pristatant Kauno rajono aktyvistai teigia aptikę ne vieną pažeidimą ir netikslumą.

"Kaip jais galime tikėti, jei jie akivaizdžiai pažeidžia įstatymus? Jau nekalbame apie netikslumus. Jie net nepasiruošę atsakyti į svarbius klausimus – atsakymai varo į neviltį", – pasakojo asociacijos "Mūsų teisė" pirmininkas Gintautas Funka.

"Kol kas mes nevertiname, kas gerai ir kas blogai. Jeigu įstatymas leidžia ir neprieštarauja tam tikros institucijos – viskas gerai", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis.

G.Funka teigia radęs pažeidimų ir paties R.Pudževelio veiksmuose. Pataikavimu verslininkams kaltinamas savivaldybės administracijos vadovas teigia, kad gyventojų skriausti neleis.

"Dabar dar tik pradžia, detaliau gilinsimės, kai bus techninis projektas. Skirsime ypatingą dėmesį, pasirūpinsime visais saugikliais, atsižvelgsime į gyventojų skundus", – žadėjo R.Pudževelis.

Jėgainė – vietoj restorano

Rajono gyventojai valdininkų pažadais aklai tikėti nelinkę. Kai buvo steigiamas Kauno LEZ, tuo nepatenkintus žmones raminantys veikėjai suokė, kad ši teritorija taps ne tik pramoniniu rajonu. Pasakota, kad ateityje čia turėtų išdygti ir biurų pastatų, ir viešbučių, net rekreacijos objektų.

"Dabar toje vietoje planuojama statyti šiukšlių deginimo gamyklą. Žmonių lūkesčiai tikrai buvo kitokie", – kalbėjo V.Pocius.

"Mes nesame prieš atliekų deginimą, tačiau akivaizdu, kad ši vieta tam nėra tinkama", – įsitikinusi Karmėlavos seniūnijoje susibūrusios iniciatyvinės grupės narė Vesta Steiblienė.

Pernai bendrovei "Fortum" Kauno miesto savivaldybės rašytame rašte pažymima, kad vieta netinkama ne tik dėl galimos taršos: "Kogeneracinės jėgainės statyba šioje vietoje sukeltų socialinę įtampą Dainavos kvartalo daugiabučių namų gyventojams, o urbanistiniu požiūriu šioje vietoje pastačius minėtą įmonę, Kauno miesto įvaizdžiui būtų padaryta nepataisoma urbanistinė žala, nes ši teritorija yra netoli miesto pagrindinio įvažiavimo kelio, kuris yra pagrindiniai Kauno miesto vartai."

Nesulaukia atsakymų

"Fortum" atstovai tikina, kad už jėgainės teritorijos ribos sąlygos bus puikios, tačiau kažin ar restoranai puls kurtis šalia katilo, kuris per metus sukūrens 220 tūkst. tonų kuro, kurio didžiąją dalį sudarys buitinės atliekos. Jas kasdien čia veš daugiau kaip 50 galingų sunkvežimių. PAV nurodyta, kad į aplinkos orą gali būti išmesta 611 tonų teršalų per metus.

"Fortum" atstovas A.Kasparavičius ramina, kad žmonių baimės yra gerokai perdėtos. Gyventojai atkerta, kad jas nesunkiai būtų galima išsklaidyti, jei "Fortum" neslapukautų.

"Net ir labai gilinantis, neįmanoma sužinoti, kokiu atstumu sklis tarša oru", – teigė V.Pocius.

"Pavyzdžiui, jie rašo, kad galimas trumpalaikis psichoemocinis poveikis, bet kas tai yra, paaiškinti nesugeba", – pridūrė G.Funka.

Ištrauka iš PAV

Pagrindiniai kūrenamų biokuru ir atliekomis kogeneracinių jėgainių visuomenės sveikatos rizikos veiksniai yra aplinkos oro tarša gamybiniais ir autotransporto teršalais: metanu, anglies dvideginiu, anglies viendeginiu, angliavandeniliais, druskos ir fluoro rūgštimis, amoniaku, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, sieros oksidais, dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais; dulkių ir kvapų emisijos; gamybinis ir autotransporto triukšmas ir psichoemocinis poveikis.

Skaičiai

100 MW – tokios galios būtų prie Kauno planuojama "Fortum" kogeneracinė jėgainė.

560 GWh – maždaug tiek gigavatvalandžių šilumos energijos ji galėtų pagaminti per metus.

250 GWh – maždaug tiek būtų pagaminama elektros energijos.

220 tūkst. – maždaug tiek tonų kuro per metus planuojama sudeginti "Fortum" jėgainėje. 70–80 proc. šio kiekio sudarytų rūšiuotos buitinės atliekos.

2016 m. ruduo – planuojama statybų pabaiga.

200 mln. eurų + PVM – maždaug tokia projekto vertė.

– Kokias atliekas ketinate deginti? – "Kauno diena" pasiteiravo A.Kasparavičiaus.

– Įstatymai numato, kad galėsime deginti tik rūšiuotas buitines atliekas. Taip ir bus, tačiau galėtume deginti ir nerūšiuotas. Rezultatas būtų tas pats, nes dūmų valymo sistema yra labai efektyvi. Per kaminą išeina praktiškai tik garas, o viskas, kas nuodinga, nusodinama ir išvežama. Į aplinką niekas nepatenka. Nuodingos liekanos gali būti vežamos tik į tris atliekų laidojimo vietas Vokietijoje, Švedijoje arba Norvegijoje.

– Žmonės būgštauja, kad prie Kauno nepradėtumėte deginti atliekų iš visus Europos.

– Pirmiausia, to negalėtume padaryti be specialaus leidimo. Antra, atliekų transportavimas žemės transportu tolimais atstumais yra nenaudingas ekonominiu požiūriu. Atliekų importas galimas tik prie jūros, kai atliekos plukdomos laivais. Tuo naudojasi Skandinavija, kuri importuoja atliekas, nes tai pigus ir ekologiškas kuras.

– Ar vieta jėgainei šalia automagistralės tinkama? Vis dėlto nurodoma, kad tarša gali sklisti 450 m atstumu.

– 450 m. atstumą mes turėjome nurodyti, nes to reikalauja įstatymai, bet realiai jėgainės darbo parametrai daug geresni, nei numato leistinos normos. Praėjusį mėnesį pradėjo veikti mūsų jėgainė Klaipėdoje. Ten jau atlikome du taršos matavimus. Per pirmąjį rasti medžiagų kiekiai buvo daugiau nei šimtą kartų mažesni, negu leidžiama pagal normas, o per antrąjį matavimą dioksinų ir furanų, apie kuriuos labiausiai kalbama, visiškai neužfiksuota. Objektas yra ekologiškai švarus ir tvarkingas: nei smirdi, nei teršia.

– Tai autostrada važiuojantiesiems nesmirdės?

– Jei būtų mano valia, leisčiau visiems norintiesiems užlipti ant Klaipėdos jėgainės kamino ir pauostyti tuos išeinančius dūmus. Jis neturi jokio kvapo. Šiukšlės atvežamos ne tomis mašinomis, kurias mes įpratę matyti gatvėse. Jos yra uždaros, kvapo neskleidžia. Kvapas nesklinda ir iš bunkerio jėgainėje. Patalpose veikia sistema, kuri neleidžia orui judėti į išorę. Skandinavijoje, kurios šalys bene pačios švariausios pasaulyje, šios technologijos naudojamos nuo 1950 m. Mes nežengiame nė vieno žingsnio, kurį galima pavadinti eksperimentiniu. Technologijos jau pasiekusios tokį lygį, kai apie taršą nebekalbama, tai – ekologiški dalykai. Pavyzdžiui, Vienoje tokia jėgainė stovi miesto centre.