„Mano svajonė būti Maskvoje tokios didelės šventės metu“, – kapinėse žurnalistams sakė moteris.

E. Švenčionienė šią dieną norėjo minėti Rusijos sostinėje, tačiau teismas neleido jai išvykti, baiminantis, jog ši gali ten ir pasislėpti.

Kaip BNS sakė kapinėse ir jų prieigose dirbantys pareigūnai, penktadienį čia susirinko iki 50 asmenų su raudonais gvazdikais.

Vainikus toje vietoje, kur anksčiau buvo sovietinis paminklas bei aukuras, pastatė ir Baltarusijos bei Rusijos ambasadų darbuotojai.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė prie įėjimo į kapines pastatę šiukšlių konteinerį ir šiukšliavežę, kuriuose ateinančiuosius ragina palikti sovietų kariams skirtas gėles, žvakes ir sovietinę nostalgiją.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Maskvoje šiandien švenčiama propagandinė Pergalės diena. Mūsų istorijoje ši diena reiškia dar vieną okupaciją. Šią dieną Lietuvoje dar labiau suaktyvėja priešiškos jėgos. Jos organizuoja provokacijas, skleidžia melą, skaldo visuomenę“, – feisbuko paskyroje rašė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Kadangi minima 80 metų sukaktis, šiandien esam kaip niekad rimtai pasiruošę. Raudoniems gvazdikams ir sovietinei nostalgijai vietos paruošėm sočiai. Propaganda apie Lietuvos išlaisvinimą ją okupuojant turi keliauti ten, kur jai ir vieta“,  – pridūrė jis.

Prie kapinių vartų nuo ryto piketuoja ir visuomenininkas Valdas Bartkevičius su bendraminčiais. Juos provokuoti bandė prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis.

„Čia buvo susirinkusi grupelė žmonių, jie renkasi į grupeles kaip musės ir tada skrenda į kapines, nes kai kurie po vieną bijo eiti. Priėjęs prie jų pasakiau „Slava Ukraini“, jie pradėjo rėkti „Slava Rosii“. Šita publika yra nepagydomai serganti. Tie žmonės ėmė rėkti apie Rusiją, pateisindami Rusijos agresiją prieš Ukrainą, reiškia, ir prieš mus. Tai kolaborantai“, – BNS teigė V. Bartkevičius.

Visuomenininkas kasmet dalyvauja gegužės 9-osios minėjime Antakalnio kapinėse. Vis tik V. Bartkevičius  abejoja, ar jo ir bendraminčių piketai daugumai su gvazdikais į kapines ateinančių asmenų turi įtakos. Tačiau jis pabrėžė, kad visuomenei apie šiuos žmones žinoti reikia.

Šita publika yra nepagydomai serganti.

„Jie ne mūsų pasaulio dalis. Didžioji jų dalis privalėjo išvykti iš Lietuvos tuo metu, kai pasitraukė rusų tankai. Jiems būtų buvę geriau išvykti iš karto, o ne likti ir laukti išvaduotojų. Didžioji dalis čia lietuviškai nesupranta nė žodžio. Kaip tai paaiškinti?“ – sakė V. Bartkevičius.

„Mes privalome kovoti su blogiu. Privalome nelaukti, kol jie savaime išsinaikins, nes čia ateina ir jaunimas po 20 metų, jie yra tos ideologijos tąsa. Jei juos toleruosime, nerodysime jų veidų, nekovosime, tai tęsis amžius“, – sakė visuomenininkas.

Kapinėse viena pagrindinių figūrų buvo E. Švenčionienė. Ji visus sveikino „su švente“. Žurnalistų paklausta, kaip jaustis ukrainiečiams, moteris patarė to paklausti pačių ukrainiečių.

Paskui, skambant rusiškoms dainoms apie karą, E. Švenčionienė deklamavo sovietinių Lietuvos eilėraščių ištraukas

„Kaip galima uždrausti švęsti tokią šventę?“ – piktinosi moteris.

Jos kalbos klausėsi ir garbaus amžiaus vyras, prisisegęs sovietinį karinį medalį. E. Švenčionienė rusiškai jį pagyrė už tai, kad nebijo demonstruoti medalio.

Priminus senoliui, kad Lietuvoje draudžiama viešai demonstruoti sovietinę simboliką, E. Švenčionienė ėmė aiškinti, kad tai nėra sovietinė simbolika, o apdovanojimas.

„Aš juk nevažinėju troleibusu su juo“, – teigė sovietų armijos veteranas.

Jis papasakojo, kad dabar jam 80 metų, gimė ir augo Lietuvoje, bet lietuvių kalbos taip ir neišmoko.

Per pusdienį policija kapinėse surašė vieną administracinio pažeidimo protokolą.

Įtarus sovietinių simbolių demonstravimu buvo sustabdytas vyras, apsikabinėjęs medaliais ir ženkliukas. Paaiškėjo, kad ten nėra draudžiamos simbolikos, tačiau vyras neblaivus. Todėl jam surašytas protokolas už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją. Lietuvoje didesni minėjimai šią dieną vyksta Vilniuje ir Klaipėdoje, kur gyvena gausesnės rusakalbių bendruomenės. Šią datą Rusija naudoja savo propagandai ir ideologijai skleisti.