Pernai kovo 25-oji įsiminė kaip vieno iš baisiausių Kauno gaisrų diena. Atviros liepsnos liežuviai septintojo aukšto Baltų prospekto daugiabučio balkonuose ir per juos, neištvėrę karščio ir dūmų, šokinėjantys žmonės... Gyvenimas tęsiasi, bet ar lengva gyventi?

Pėdsakai panaikinti

Laiptinėje, kuri po gaisro buvo juoda nuo suodžių, šiandien – nė žymės pernykštės tragedijos. Lubos švarios, sienos perdažytos šviesia geltona spalva, turėklai – rudai. Ant buto, tapusio viso namo bėda, durų rankenos užkabinta vieno politiko rinkimų agitacijos kortelė byloja, kad niekas čia nesilanko – juk rinkimai seniai praėjo.

Aplink buto, kurio sienas plakė liepsnos, duris dar kyšo sandarinimo putų sluoksnis. Skambučio nėra. Už durų negirdėti jokių gyvybės ženklų.

Už tų durų prieš metus šėlo kompanija. Kilo konfliktas. Po kurio laiko grįžę įžeistieji įvykdė baisų keršto planą: šliūkštelėjo į buto vidų benzino. Nedidelė žiežirba įkalino šėliojančią kompaniją bute, o pagrindinio keršytojų tikslu tapusio vaikino aimanos užgeso buto vonioje.

Duris pravėrė artimiausia kaimynė. Žilagalvė moteris giliai atsiduso išgirdusi klausimą apie pernykštę nelaimę. „Vyro laidotuvių neprisimenu, o tas košmaras kiekvieną naktį stovi prieš akis“, – tarė Elytė Jungaitienė.

Dvigubas smūgis

Pernykštis gaisras E.Jungaitienei smogė dvigubai. Praėjus dviem mėnesiams po patirtų košmariškos nakties išgyvenimų, taip ir neatsigavęs nuo gaisro padarytų žaizdų, mirė jos vyras.

Ugnimi pažymėtą naktį jiedu miegojo. Kai gelbėtojai liepė leistis laiptais žemyn, moteris išbėgo pirma.

Paskui ją leidęsis vyras staiga apsigalvojo ir grįžo į butą. „Jo silpna širdis buvo. Jis grįžo pasiimti vaistų“, – prisiminė E.Jungaitienė.

Kai per dūmų kamuolius moteris pamatė išeinantį vyrą, jis buvo stipriai apdegęs rankas, kojas, veidą. Pensininkas taip ir neišėjo iš ligoninės.

Lakstymas į ligoninę pas sutuoktinį, namų švarinimas po gaisro moteriai taip pat nepridėjo sveikatos. Sėdėdama prie sutuoktinio lovos, moteris pajuto, kad kažkas negerai. E.Jungaitienė karščiavo. Temperatūra pakilo iki 40 laipsnių.

Suardė senatvę dviese

E.Jungaitienė pasiligojo namuose, sutuoktinis gulėjo ligoninėje. Tuo sunkiu metu E.Jungaitienė ir sužinojo, kad vyras ją paliko ir iškeliavo Anapilin.

„Jis taip ir neatsigavo nuo per gaisrą patirto streso. Patyrė mikroinsultą“, – mirties priežastį įvardijo E.Jungaitienė.

Moteris taip blogai jautėsi, kad kai kurių smulkmenų apie vyro laidotuves vėliau teiravosi dukros. Kai karščiavimas pamažėjo, duktė nuramino mamą, kad jos atsisveikino su artimiausiu žmogumi ir deramai palydėjo jį į paskutinę kelionę.

E.Jungaitienė įsitikinusi, kad jei ne kovo 25-osios gaisras daugiabutyje, su sutuoktiniu dar būtų ilgai ir laimingai gyvenę.

„Toks geras žmogus buvo. Chuliganai gyvenimą senatvėje suardė“, – E.Jungaitienės skruostu tekėjo ašara.

Rėkė ir šliaužė

Pablogėjusia sveikata skundėsi ir 9-ajame aukšte tiesiai virš degusio buto gyvenantys pensininkai. Felicija Jakšto guodėsi pusantros savaitės po gaisro pragulėjusi ligoninėje. Jos sutuoktinis nevaikšto. Vyro sveikata po baisiojo gaisro taip pat pablogėjo.

„Dar ir dabar skamba ausyse, kaip tas apipiltas vaikas rėkė ir šliaužė. Jo balsas tilo ir po truputį visai nutilo“, – prisiminusi už galvos susiėmė F.Jakšto.

Moteris tąsyk, nubėgusi į kambarį, kuriame gulėjo vyras, liepė jam kvėpuoti pro nedidelį orlaidės plyšelį.

Moterį, vilkėjusią naktiniais marškiniais, vėliau gelbėtojai išvedė pro dūmų pilną laiptinę į lauką. Tik po kažkiek laiko pirmojo aukšto gyventojai atnešė šilčiau apsirengti.

Nuo pirmos namo pastatymo dienos čia gyvenanti F.Jakšto sakė ir dabar užmieganti su baime.

Dėkingi gelbėtojams

Prisiminimai neišblėso ir kitų gyventojų atmintyje. Viktoras Gedvilas sakė negalintis per televizorių žiūrėti rodomų gaisrų. „Jei ne gelbėtojai, tai nežinau, kuo ta naktis būtų pasibaigusi“, – svarstė pensininkas. Vyras kalbėjo, kad šie įvykiai neigiamai atsiliepė ne tik jo, bet ir žmonos sveikatai.

Angelė Čeikauskienė gyvena penktajame aukšte. Siaubingų vaizdų nuotrupas ji mato ir šiandien. Klaikiąją naktį pas ją svečiavosi anūkės. Ketverių ir metais vyresnę seses pastvėrė ir išnešė laukan ugniagesiai.

Net ir praėję metai nenuramino anūkių. „Močiute, ar nėra gaisro?“ – tokį vyresniosios anūkės klausimą kaskart išgirsta A.Čeikauskienė. Moteris sakė, kad mergaitės toli gražu ne iš karto po gaisro sutiko apsilankyti pas močiutę.

Trokšta užmiršti

Pagrindinis visų laiptinės gyventojų troškimas – pamiršti, išsivaduoti nuo vis grįžtančių prisiminimų apie išgyventą gaisrą. Su mažamečiu vaiku iš septintojo aukšto ugniagesių pakeltomis kopėčiomis turėjusi evakuotis šeima taip pat dar gyvena laukimu, kada jų atžala pamirš liepsnas.

Tėvams teko kreiptis pagalbos į psichologus, nes vaikas bijojo net grįžti namo.

Kasdieninis košmaro priminimas buvo juodos, vandeniu sulietos laiptinės sienos, degėsių kvapas. Patys žmonės mėgino nušveisti juodulius. Šiandien jų didžiausias troškimas – išbraukti iš atminties 2012 m. kovo 25-ąją.

Nors ir ne iš karto sklandžiai, tačiau pamažu ėmė tolti klaikūs prisiminimai. Pagrindinis dalykas, kad aplinka neprimintų praeities, kad kaskart einant su vaiku nereikėtų jam pasakoti įmantriausių dalykų, stengiantis jo dėmesį nukreipti kita linkme.

Kompensacijų neužteko

„Svarstome, kad tą likusį vienintelį pajuodusį balkoną sutvarkysime patys. Regis, buto nelaimėlio šeimininkė to neketina daryti“, – su „Kauno diena“ kalbėjęs vyras atsiprašė, kad nenori grįžti į pernykščius prisiminimus.

Per gaisrą apniokotų butų savininkai gavo kompensacijas. Kiekvienas – skirtingas. Kai kuriems skirta suma siekė kelis tūkstančius litų, bet beveik visi aiškino, kad išlaidų turėjo gerokai daugiau, nei buvo skirta pinigų.

Teko ne tik švarinti aprūkusias sienas ir viską iškuopti. Daugelis gyventojų pasakojo pirkę naujus kilimus ar kilimų dangas, nes įsigėręs dūmų tvaikas nesisklaidė.

Keliuose butuose gyvenantys žmonės skundėsi, kad namo remonto darbai iš išorės pakenkė jų būstui. Esą, plaunant namo sienas, buvo išplautas apšiltinimas aplink langus, butuose įsimetė pelėsis.

Išlaidas pasidalijo

Daugiabutį prižiūrinčios bendrovės skaičiavimais, laiptinėje atlikti darbai kainavo daugiau kaip 51 tūkst. litų. Už šią sumą buvo sutvarkytos šildymo, karšto ir šalto vandens sistemos, elektros tiekimas laiptinėje, įstatytos degusio buto durys ir užsandarinti jo langai, išvalyta laiptinė.

Vėliau buvo sutvarkyta šildymo sistema, nuotėkų ir lietaus stovas, suremontuotas liftas, laiptinėje pakeisti langų stiklai, elektros skydeliai, atliktas laiptinės ir fasado remontas.

Kauno miesto tarybos kolegijos sprendimu bendrojo naudojimo patalpų remontui skirtas lėšas savivaldybė ir namą administruojanti bendrovė pasidalijo per pusę.

Buvo nutarta, kad savivaldybė su „Namų priežiūros centru“ pateiks civilinį ieškinį dėl lėšų, panaudotų gaisro padariniams likviduoti, išieškojimo iš nelaimės kaltininkų.

Rasti ne visi

Ironiška, bet nelaimės kaltininkų gretos sumažėjo. Per metus taip ir nepavyko rasti vieno įtariamojo – 22 metų Martyno Sasnausko. Jis nuo teisėsaugos pasislėpė iškart po to, kai buvo sulaikytas jo brolis. Vėliau buvo sulaikyti dar keturi įtariamieji.

Vieno jų, 22 metų Andriaus Lukoševičiaus, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tyrėjai nenustatė, kad jis būtų prisidėjęs prie nusikaltimo. Lukui Buckui, kuris tebuvo suimtas 10 parų, skirtas dokumentų paėmimas ir registracija policijos įstaigoje.

Suimti iki šiol liko du: pats pirmasis sulaikytas 17-metis P.S. ir 22 metų Paulius Diliūnas. Įtarimai pareikšti dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis itin žiauriai, visuomenei pavojingu būdu iš chuliganiškų paskatų.

Įtarimai pareikšti ir dėl pasikėsinimo nužudyti du ir daugiau žmonių, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir dėl svetimo turto sugadinimo visuomenei pavojingu būdu.

Šiuos įtarimus lydi prierašas – sunkinančiomis aplinkybėmis, itin žiauriai. Vienam vaikinui pareikšti įtarimai dėl padėjimo padaryti visas šias veikas.

Bylos baigtis – sutapimas

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuroras Andrius Kiuršinas neragina nukentėjusiųjų džiaugtis tuo, kad, byloje esant įtariamiesiems, jiems bus atlyginti patirti nuostoliai. Prie bylos pateiktų civilinių ieškinių dydis gali viršyti 200 tūkst. litų.

Prokuroras mena vieną milijoninį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o panašių neturtinių ieškinių bus tikrai ne vienas. „Įtariamieji jauni. Savo turto jie dar neturi. Iš tėvų jau negali pareikalauti, nes pilnamečiai, todėl tas išieškojimo procesas dažnai būna ilgas, o rezultatas mažai juntamas“, – dėstė prokuroras.

A.Kiuršinas tikina, kad sutapusios ikiteisminio tyrimo pabaigtuvės ir artėjančios klaikaus gaisro metinės viso labo yra atsitiktinis. „Liko nedideli formalumai ir tyrimas bus baigtas“, – patikino prokuroras.

Teisme nukentėjusiesiems ir liudytojams teks ir vėl prisiminti naktinio košmaro detales.

Faktai

Pranešimą apie nelaimę Kaune, Baltų pr. 27-ajame name, specialiosios tarnybos gavo 3 val. – devynaukštyje, septintajame aukšte, bute kilo gaisras, yra žmonių.

Artėdami prie daugiabučio gelbėtojai matė ant balkonų turėklų kabančius žmones, kurie neišsilaikę šokinėjo žemyn iš septintojo aukšto.

Per gaisrą vienas žmogus žuvo, 11 atsidūrė Kauno klinikose, pusės jų būklė buvo sunki, du buvo gydomi Intensyviosios terapijos skyriuje. Evakuoti ir 39 devynaukščio namo gyventojai.

Gaisravietėje dirbo 29 ugniagesiai, naudotos šešios autocisternos.

Prielaida

Butas Baltų pr., kuriame kilo gaisras, buvo nuomojamas. Kaimynai pasakojo, kad butą nuomojęsi studentai mėgo pasilinksminti. Vakarėlis vyko ir kovo 24-osios vakarą.

Vakarėlio metu kilo nesutarimų. Vienas iš kompanijos dalyvių buvo aptalžytas ir išprašytas. Neatmetama prielaida, kad atstumtas jaunuolis pasiskundė vyresniam broliui. Pastarasis į pagalbą pasikvietė dar kelis draugus. Kompanija grįžo į Baltų pr. 27-ąjį daugiabutį su sveiku protu sunkiai suvokiamu keršto planu.

Keršytojai atsinešė degaus skysčio ir kliūstelėjo jį į duris atvėrusį buto nuomininką. Liepsna įsisiautėjo akimirksniu. Buto vidaus apdaila buvo puiki terpė ugniai plėstis.

Liudytojai pasakojo, kad degė net betoninės grindys. Žmonėms evakuotis buvo sunku dėl tvyrančio karščio.

Pastangos

Dėl automobiliais užstatyto kiemo gelbėtojai sunkiai galėjo patekti arčiau nelaimės vietos Baltų pr. Aplinkinių namų gyventojai padėjo gelbėtojams rankomis pernešti kelią užstojančius automobilius.

Po beveik metų ugniagesius pasiekė keturi automobilių transportavimo keltuvai ir viena gelbėjimo oro pagalvė. Ant Vokietijos kompanijos „Vetter“ pagamintos oro pagalvės saugiai galėjo nušokti žmonės iš 25 m aukščio.

Vis dėlto Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus pripažino, kad priešgaisrinio saugumo suvokimo srityje į priekį nepasistūmėta. Po tragedijos Šilainiuose buvo akcentuota, kad patys žmonės užbarikadavę priešgaisrinius daugiabučių balkonuose įrengtus liukus.

Priešgaisrinės apsaugos specialistai su seniūnijų atstovais turėjo išaiškinti gyventojams, kam skirti šie liukai ir kaip jie turėtų atrodyti. „Negirdėjau, kad kas nors būtų ką nors nuveikęs“, – rėžė G.Jankus.

Vedėjas svarsto, kad racionaliausia būtų griežtinti baudas dėl saugos taisyklių nesilaikymo ir jas taikyti. „Priekin nepasistūmėjome, o viskas pakibo iki kitos baisios nelaimės“, – atviras buvo G.Jankus.