Dalis Kauno pilies beveik baigta atstatyti, tačiau dirbant iškylančios vis sudėtingesnės kliūtys neleidžia projekto baigti iki planuotos datos – Mindaugo karūnavimo dienos.

Užstrigo dėl kiauto

Nuo rudens pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą dalį Kauno pilies atstatantys specialistai turi ką parodyti: įrengtas stogas, laiptai, vadinamoji šaulių siena, apžvalgos aikštelė. Darbų vadovas Kęstutis Okunis yra patenkintas jų kokybe, tačiau specialistas pernelyg nedžiūgauja: iki Mindaugo karūnavimo dienos pilį patrauklią kaip saldainį žadėjęs padaryti vyras savo pažado įgyvendinti nesugebės.

"Visą laiką lenkėme darbų grafiką. Birželio viduryje planavome išsivežti pastolius, bet iš mūsų atėmė per daug gražaus laiko", – apgailestavo K.Okunis.

Praėjusią vasarą darbuotis prie pilies turėjusi pradėti bendrovė "Restauracija" realiai dirbti dėl įvairių priežasčių pradėjo tik rudenį. Nepaisant įvairių visuomeninių organizacijų nepasitenkinimo projektu, darbai rūko it iš pypkės, tačiau vėliau ėmė buksuoti ne dėl rangovų kaltės.

Nedideli bokšto ir šaulių sienos stogų pakeitimai užrūstino kultūros paveldo sargus, kurie dėl to statybą buvo visiškai sustabdę. Juos pavyko įtikinti, kad pakeitimai neesminiai, tačiau dėl to buvo prarastos trys savaitės. Nepaisant to, K.Okunis mano, kad darbai būtų baigti laiku, jei ne ginčai dėl vadinamojo akyto kiauto. Klinkerinės plytos kiautui atvežtos dar pavasarį, tačiau suabejota, ar tinkamas numatytas jų tvirtinimo būdas. Architekto vizija – kiautas turėtų tarsi kabėti ore, tačiau dvejojama, ar toks būdas patikimas Lietuvos klimato sąlygomis. Į tai turėtų atsakyti Kauno technologijos universiteto specialistai, kurie savo išvadas ketina pateikti per porą savaičių.

"Mes negalime prisiimti tokios atsakomybės. Kaip atrodys, jei po poros metų tos plytos pradės kristi? Dažnai architektai labiau žiūri, kaip viskas atrodys vizualiai, bet mažiau dėmesio skiria patikimumui. Mes nekritikuojame architekto sprendimų, tačiau kyla tam tikrų neaiškumų", – sakė "Restauracijos" projektų valdymo direktorius Bronislovas Simas Deveikis.

Džiaugiasi sudėtingu stogu

K.Okunis teigia, kad vadinamasis kiautas savo vietoje galėtų atsirasti per pusantro mėnesio. Darbai būtų galėję vykę kur kas greičiau, jei ne atsilikimas nuo numatyto grafiko. Sprendimo dėl kiauto laukiantys specialistai surinko visas įmanomas konstrukcijas, kurios dabar šiek tiek trukdys atlikti kiauto darbus.

Šią savaitę darbininkai atliko paskutinius potėpius prie laiptų, kurie ves ant stogu uždengtos šaulių sienos, nuo kurios galima patekti į trečiąjį bokšto aukštą. Čia ratu galima apeiti beveik apie visą bokšto sieną, o viduryje įrengta šildoma stiklinė patalpa. Iš jos laiptais galima patekti dar aukščiau. Čia taip pat bus stiklinės sienos, tačiau jos tik saugos nuo vėjo, o pati patalpa nebus šildoma. Čia planuojama rengti ekspozicijas, o pakėlus galvą bus galima pamatyti atvirą sudėtingą stogo konstrukciją.

"Trakų pilies bokšto stogas tik iš toli atrodo apvalus, o čia išėjo beveik idealiai apvalu. Stogo konstrukcija labai sudėtinga, bet mums viskas labai gerai pavyko", – džiaugėsi K.Okunis.

Oponentai nepasiduoda

Vis dar be kiauto ir pastoliais apstatytas bokštas vis tiek traukia praeivių žvilgsnius. Ne vienas stabtelėjai prie jos nusifotografuoti. Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis teigia, kad, darbams įgaunant formas, labai sumažėjo projekto kritikų. Tiesa, vis dar rankų nenuleidžia kelios draugijos, kurios aktyviai reiškia nuomonę, kad pilis atstatoma ne tokia, kokia buvo. Daug kritikos strėlių į projektą yra paleidusi ir Pilių mokslinė taryba.

"Mes turime tik penkias pilis. Ir viena jų aukojama architekto K.Mikšio eksperimentams. Arba darome gerai, atkuriame taip, kaip buvo, arba nekišame rankų", – kovo pradžioje specialiame posėdyje miesto valdžiai yra sakęs tarybos pirmininkas Napoleonas Kitkauskas.

K.Mikšio projekto oponentai rinko nepatenkintų kauniečių ir kompetentingų specialistų parašus, prie pilies bokšto organizavo nepasitenkinimo akciją, statybų leidimą bando stabdyti per teismus. Tačiau visi jų reikalavimai neįgyvendinami. Savivaldybė artimiausiu metu skelbs konkursą pilies aplinkai sutvarkyti.

Atstatys ir tiltą

Artimiausiu metu Kauno savivaldybė paskelbs piliavietės tvarkymo konkurso pradžią, kurio nugalėtojas taip pat turės pastatyti tiltą, kuris taps pagrindiniu įėjimu į pilies kiemą. Rytiniame griovyje, ties nuplauta piliavietės dalimi, atliekant archeologinius tyrimus, rastos tilto liekanos, kurių amžius – keturi amžiai. Atkurtas tiltas bus medinis, 3,5 m pločio. Konstrukcija – statramstinė, derinta su metaliniais tvirtinimo elementais, atsižvelgiant į XXI a. architektūrą, nudažyta tamsiais natūralių atspalvių dažais. Taip pat piliavietės tvarkymo konkursą laimėjusi bendrovė turės išryškinti piliavietės kontūrą. Bus pagilinti gynybiniai grioviai, šiek tiek pasikeis pėsčiųjų tako konfigūracija, formuojama fosa, šlaitai, bus iškirsti kai kurie medžiai. Projekto vertė – daugiau kaip milijonas litų. Didžiąją lėšų dalį skiria Norvegija.

Kęstutis Mikšys

Architektas, projekto autorius

Nuo pirminio suderinto projekto varianto vykstant statyboms pasikeitė tik niuansai. Anksčiau planuota, kad pilies stogo apačia bus laužta daugiau, dabar ji laužta mažiau. Panašiai ir su stogeliu virš sienos. Visi šie pakeitimai vykstant kūrybiniam procesui – nieko nauja. Visi variantai anksčiau buvo apsvarstyti, bet derinimų sūkuryje atmesti. Jeigu tai būtų kitas objektas, o ne pilis, niekas net nekreiptų dėmesio, nes tai visiškai nereikšmingi pakeitimai, tačiau šis projektas yra tarsi po didinamuoju stiklu. Na, o dėl kiauto laukiame ekspertų išvadų. Beveik galiu prognozuoti, kad bus nuspręsta, jog projekte pasiūlyta sąramų sistema Lietuvai netinka. Teks daryti kitą variantą. Skirsis tik konstravimo būdas, o įvaizdis liks tas pats. Abu variantai priimtini. Tik vieni lengviau, kiti sunkiau realizuojami. Svarbu, kad tik kas nors vyktų, judėtų į priekį.

Rimvydas Žiliukas

Senojo Kauno draugijos pirmininkas

Įstatymai rašo, kad, vykdant tokius projektus, su visuomene turi būti bendradarbiaujama, o šiuo atveju bendradarbiavimo nėra, jis pakeistas tik informavimu. Visose penkiose apklausose, kurias pati savivaldybė vykdė nuo 2006 m., nuo 69 iki 94 proc. apklaustųjų pasisakė prieš šitą pilies sumoderninimo projektą, o savivaldybė vis tiek savo daro ir dar sako, kad su visuomene bendradarbiauja. Mus tik informuoja, kai kada paklausia, bet daro viską atvirkščiai. Mes dar kartą kreipėmės į visas instancijas, pradedant Prezidente ir Seimo pirmininke, kad baigtųsi teisinis nihilizmas. Kauno savivaldybės valdininkai ignoruoja Lietuvos Respublikos įstatymus. Jie atsisako vykdyti Lietuvos Respublikos pasirašytas konvencijas. Aš galiu pateikti šešis įstatymus, kurie šiuo atveju šiurkščiai pažeidžiami. Kreipėmės į teismus, bet procesai, matyt, bus atidėliojami dar metus, o per tą laiką pilis bus atstatyta. Negi tada griausi.