Vakar anksti rytą rytą padegta Kulautuvos švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Visai neseniai, gegužę, liepsnojo bažnyčia Paštuvoje. Keistas sutapimas – abi šios bažnyčios yra to paties klebono Šarūno Petrausko žinioje.

Padegta tyčia

Klebonui Š.Petrauskui – dar viena nelaimė. Jam patikėtos bažnyčios link vėl važiavo ugniagesių mašinos. Prieš keturis mėnesius ugnis visiškai supleškino jo parapijai priklausančią Paštuvos bažnyčią. Vakar toks pats likimas per plauką neištiko Kulautuvos bažnyčios. Neabejojama, kad ji padegta tyčia.

"Įžvelgiu dėsningumą. Tvirtinasi versija, kad ir Paštuvos bažnyčia buvo padegta", – tarė į nelaimės vietą atvykęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.

Abiejose bažnyčiose – ir vakar padegtoje Kulautuvos, ir gegužę sudegusioje Paštuvos – nebuvo priešgaisrinės signalizacijos.

Parapijos klebonas Š.Petrauskas tikino, kad jau buvo tariamasi su specialistais dėl priešgaisrinės signalizacijos įrengimo Kulautuvos bažnyčioje. Tam parapijiečiai esą suaukoję ir pinigų. Tačiau apsaugos įdiegti nespėta.

Nuardė lentas ir rąstus

Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą Kulautuvoje gavo vakar maždaug 6.40 val. Apie ugnį, laižančią bažnyčios sieną, pranešė miestelio gyventojas. Gaisrininkams atvykus, bažnyčios siena liepsnojo.

Kulautuvos bažnyčia rąstinė, apkalta dailylentėmis, stogas dengtas skarda. Teko nuardyti apie 3 kv. m apdegusių lauko dailylenčių ir rąstų. Bet, palyginti su Paštuvos bažnyčią iki pamatų sudeginusiu gaisru, tai – vieni niekai.

Atvykus "Kauno dienos" žurnalistams, prie apdegusios bažnyčios stoviniavo kunigas Šarūnas Petrauskas ir Kauno 2-ojo dekanato dekanas Augustinas Paulauskas.

Vedžiojo šunį, užuodė dūmus

"Net nėra abejonės, kad buvo kažko užpilta ir padegta", – užtikrintai kalbėjo dekanas. Prie bažnyčios pamatų buvusios lentos apdegė labiausiai. Neatmetama prielaida, kad kaip tik ten padegėjas galėjo pakišti deglą.

Degėsių kvapą pajuto anksti ryte šunį vedžiojęs Kulautuvos gyventojas. "Tas žmogus lyg ir matė kažkokius jaunuolius ir nuvažiuojančią mašiną", – pasakojo A.Paulauskas.

Kulautuviškio pastabumas ir tai, kad gaisrinė Kulautuvoje yra netoli bažnyčios, seną medinę bažnytėlę išgelbėjo nuo Paštuvos bažnyčios likimo.

Dėl Kulautuvos bažnyčios padegimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dvigubas smūgis

Kunigas Š.Petrauskas buvo nekalbus. "Dar neturiu ką pasakyti, nes ir pats po truputį dėliojuosi visą paveikslą", – nedaugžodžiavo klebonas.

Naktį, kuriai prašvitus, plykstelėjo gaisras, klebonas Š.Petrauskas nenakvojo namuose – mūriniame klebonijos name, kuris stovi netoli bažnyčios.

Vos prieš keturis mėnesius sudegusi Paštuvos šv.Barboros bažnyčia irgi priklausė Kulautuvos parapijai. Pamaldas joje laikydavo tas pats kunigas Š.Petrauskas. Tačiau apie galimą sąmokslo teoriją klebonas nesileido į kalbas.

Kulautuvos bažnyčioje valytoja dirbanti Bronė Prokopienė tikino negirdėjusi, kad šis kunigas kažkam būtų užkliuvęs, nepatiktų. Jai daugiau įtarimų kelia triukšmingas jaunimėlis.

"Kol nebuvo įrengta poilsiavietė prie Nemuno, vietinis jaunimėlis aikštelėje prie bažnyčios rinkdavosi vakaroti. Ir dabar suvažiuoja, geria", – pasakojo B.Prokopienė.

Tyrimas tęsiamas

Kauno rajono policija, kuri aiškinasi nelaimės aplinkybes Paštuvos bažnyčioje, beveik prieš mėnesį Kulautuvos parapijos klebonui negailėjo priekaištų.

"Bažnyčia iki šiol nesuskaičiavo, kiek žalos patyrė. Dar kartą nusiunčiau raštą, kuriuo priminiau apie būtinumą suskaičiuoti liepsnos suniokotą bažnyčios turtą", – kalbėjo Kauno rajono policijos komisariato tyrėja Vita Valatkevičienė.

Ji minėjo, kad laukiama gaisrų tyrėjų centro išvadų. Buvo paskirta atskira elektros įvado skydinės ekspertizė. Po anksčiau paskirtos elektros laidų ekspertizės paaiškėjo, kad juose trumpo jungimo nebuvo. Dabar laukiama išvados, ar nebuvo trumpo jungimo skydinėje.

Galėtų saugoti bent sargas

Supleškėjus 1923 m. statytai Paštuvos bažnyčiai, pražuvo į Kultūros vertybių registrą įtraukti XVIII–XIX a. Šv.Trejybės ir Šv.Izidoriaus paveikslai bei XVIII a. pabaigos Šv. Onos ir Dviejų šventųjų paveikslai.

Svarstyta, kad bažnyčia galėjo būti padegta tyčia siekiant panaikinti vagystės pėdsakus. Gaisravietėje rasti paveikslų likučiai išklibino šias abejones.

"Šį kartą Kulautuvos bažnyčioje nė nebandyta įeiti į vidų. Ar čia kerštas, ar koks ligonis siautėja?" – svarstė dekanas A.Paulauskas.

Kultūros departamento atstovai susirūpino, kad bažnyčias, ypač medines, turėtų saugoti bent jau sargas. "Juk jeigu žinotų, kad viduje yra žmogus, bijotų padegti", – jaudinosi S.Stoškus.

1932 m. pastatyta Kulautuvos švč.Mergelės Marijos bažnyčia nėra įtraukta į Kultūros paveldo vertybių registrą. Joje taip pat nėra ir vertingų paveikslų. Nedidelė ir jauki bažnytėlė išsiskyrė medine ornamentika.

Daugiausia nuostolių – Tytuvėnų ansamblyje

Per Tytuvėnų šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 d. kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kv. m vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.

Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Per ikiteisminį tyrimą gauta specialisto išvada, kad Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro židinio zona buvo šalia eksploatuojamo kietojo kuro šildymo katilų dūmtraukio.

Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kietojo kuro katilų dūmtraukio poveikio.

Vienam asmeniui įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl neatsargaus turto sunaikinimo. Pranešimų apie įtarimą turinio prokuratūra nekomentuos, kadangi ketinama įtarimus pareikšti ir kitiems asmenims.

Praėjusiais metais baigti Tytuvėnų vienuolyno restauravimo darbai kainavo daugiau kaip 10 mln. litų. Vienuolyno stogų restauravimas valstybei atsiėjo per 2 mln. litų. Šįmet planuota restauruoti ir Tytuvėnų bažnyčios išorę.

XVII–XVIII a. pastatytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo, vienas geriausiai išlikusių baroko paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje.