Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Būsto rūmai), gavę vartotojų skundus, kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl Vilniaus miesto savivaldybės bandymų monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką Vilniaus mieste.

Vilniaus miesto savivaldybė, pažeisdama konkurenciją, ketina pradėti vykdyti daugiabučių namų administravimo veiklą, šias funkcijas perduodama savo įmonei „Grinda“. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad šiuo metu Vilniuje administravimo paslaugas teikia apie 40 privačių įmonių ir savivaldybės įsikišimas į šią rinką pirmiausia yra ekonomiškai nenaudingas vartotojams.

„Valstybės ar savivaldybės įmonių įsikišimas į laisvą rinką niekada neduoda naudos vartotojui. Šiuo atveju bus žlugdomos smulkiosios administravimo įmonės, dėl ko gyventojams neabejotinai brangs būsto priežiūros paslaugos, nes mažėjant konkurencijai, didėja paslaugų kainos. Visi subjektai, kurie ketina pažeisti konkurenciją, apeliuoja į naudą vartotojams, tačiau būtent vartotojai kenčia dėl valstybės ar savivaldybės proteguojamų įmonių atėjimo į rinką, kurioje veikia privatus kapitalas. Todėl Vilniaus savivaldybės siekis leisti savo įmonei administruoti namus galimai tėra bandymas proteguoti savus kadrus į atsakingus postus. Tikėtina, kad savivaldybės įmonė nori teikti daugiabučių administravimo paslaugas tik tam, kad vėliau jos valdoma įmonė būtų privatizuota“, – teigia J.Antanaitis.

Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės siekis pradėti daugiabučių administravimą pažeidžia ne tik konkurenciją, bet ir prieštarauja Civilinio kodekso pataisoms, pagal kurias daugiabučių priežiūrą draudžiama vykdyti įmonėms, susijusiomis su vandens ir šilumos tiekėjais. Kaip žinia, Vilniaus savivaldybei priklauso vandens tiekimo įmonė, o nuo balandžio šilumos ūkį perims kita savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“. Be to, dalis vandens tiekimo įmonės stėbėtojų tarybos narių taip pat atlieka ir savivaldybės įmonės „Girnda“ stebėtojų tarybos narių funckijas.

„Sostinės meras ne kartą yra viešai pareiškęs, kad savivaldybės įmonės neturi dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati ir kontroliuoja. Tą patį jis dėsto ir savo politinėje programoje, kuria patikėjo jį rinkę žmonės. Tikiuosi, jog meras yra suklaidintas kolegų ar politinių oponentų ir, gerai išanalizavęs situaciją, vis dėlto neišsižadės savo liberalios nuostatos – neleisti savivaldybės įmonėms dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią kontroliuoja pati savivaldybė“, – akcentavo Būsto rūmų prezidentas.

Jis pridūrė, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias savivaldybių valdomos įmonės viešąsias paslaugas galės teikti tik tada, jei tokių paslaugų jau nesiūlo verslas.

„Iš tiesų mūsų kreipimasis į Konkurencijos tarybą yra šiek tiek pavėluotas. Savivaldybė praėjusių metų pabaigoje paskubomis įtraukė „Grindą“ į administratorių sąrašą, tokiu būdu bandydama apeiti Seimo priimtas konkurencijos įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios“, –sako J.Antanaitis.

Advokatas Andrius Iškauskas pabrėžia, jog atvejai, kai valstybės ar savivaldybės įmonės siekia įsilieti į rinkas, kuriose veikia normali konkurencija, Lietuvoje pasitaiko periodiškai.

„Maždaug prieš metus, prisidengiant įvairiomis klišėmis bei interpretacijomis, Lietuvoje buvo bandoma įkurti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių. Vėliau pavyko įrodyti, jog toks sprendimas būtų aiškus konkurencijos pažeidimas, ir ši protekcija buvo sustabdyta“, – prisiminė A.Iškauskas.

Teisininko nuomone, Vilniuje per pastaruosius kelerius metus buvo dar du rezonanciniai atvejai, kai savivaldybės valdomos įmonės nelygiomis sąlygomis bandė konkuruoti su privačiu verslu. Tai – „Vilnius veža“ ir „Air Lituanica“ atvejai. Tąsyk išnagrinėjusi skundus Konkurencijos tarnyba pateikė aiškius atsakymus – abejais atvejais šios įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymus. Po šių sprendimų Vilniaus savivaldybė šias įmones likvidavo.

„Kalbant apie Vilniaus savivaldybės siekį leisti „Grindai“ užsiimti daugiabučių namų administravimu, matomas labai panašus scenarijus kaip ir „Vilnius veža“ ar „Air Lituanica“ atvejais, todėl matome realų pagrindą kreiptis į Konkurencijos tarybą, kuri ir turėtų pateikti savo išvadas“, – dėstė advokatas.

Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, įsteigus „Vilnius veža“ buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati kontroliuoja. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad savivaldybė įmonei „Vilnius veža“ sudarė išskirtines sąlygas, skyrė dotacijų ir taip darė įtaką veiklos sąlygoms rinkoje.

Būsto rūmai tikisi, jog gavusi vartotojų skundą, Konkurencijos taryba atsakingai išnagrinės susidariusią padėtį ir priims teisingą bei vartotojų interesus ginantį sprendimą.