Perlas jūros gėrybių restorano pateiktoje austrėje. Ar toks stebuklas įmanomas Lietuvoje? Žinoma. Siurprizas gali būti dvigubas: brangenybė itin neišvaizdi.

Brangi likimo dovana

Viešpatie, nejaugi iškrito plomba?! Valgydama austrę burnoje pajutusi karoliuką pagalvojo televizijos laidos vedėja Violeta Baublienė. "Tačiau tai buvo pilkas, mažutis "bjaurusis ančiukas", – juokėsi Violeta. – Tik po to draugai paaiškino, kad tai – perlas."
Šį nuotykį žinoma televizijos žurnalistė prisiminė išgirdusi apie 77 metų brito Geoffo Moule'o patyrimą: neseniai valgydamas pajūrio restorane, atidaręs austrę, vyras taip pat išvydo perlą. Dažnai į Dorseto grafystėje esantį restoraną užsukantis vyras tokį radinį aptiko pirmą kartą.

"Atidaręs geldelę netikėtai išvydau perlą. Į jį subėgo pažiūrėti visas restorano personalas", – susijaudinęs pasakojo Geoffas. Perlas buvo įvertintas 90 svarų sterlingų – beveik 400 litų.

Vilniuje austrėje rasto perlo V.Baublienė nevertino. Jai – tai tik malonus prisiminimas, kurį televizijos laidos vedėja laiko žiedų dėžutėje. "Iš pradžių maniau, kad tai – likimo ženklas. Tačiau sužinojau, kad mano atvejis nėra unikalus. Pietų Prancūzijoje gerame restorane austrėje perlai randami bene kas savaitę", – juokėsi Violeta.

Beverčiai

"Rasti austrėje perlą – tai tarsi laimėti aukso puodą. Deja, kol kas mūsų klientams nepasisekė, – prancūziškąsias V.Baublienės prognozes paneigė Kauno restorano "Gralis" bendraturtė Jurgita Varnaitė. Ir po akimirkos nusijuokė: – Tačiau Valentino dienos proga maiste jie randa auksinių žiedų."

"Mūsų klientai dar neišsilaužė dantų, – juokėsi ir restoranų "Daugirdas" bei "Perkūno namai" bendraturtė Ingrida Gustienė. – Kas savaitę iš Prancūzijos, Bretanės, užsakome 48 austres, tačiau per visą laiką, deja, niekam nepavyko rasti perlo."

Gal ji – toje 49-ojoje, kuri nepasiekia šių Kauno restoranų? Vilniaus jūros gėrybių restorano "Marinos" direktorius Liutauras Markevičius nusiteikęs skeptiškai.
"Rasti perlą austrėje Lietuvoje – labai maža tikimybė. Įmanoma gal tik kartą per metus dvejus. Tačiau dažniausiai tie perlai – beverčiai", – sakė L.Markevičius. Šiame restorane, per savaitę parduodančiame apie 300 laukinių bei kultivuotų austrių iš Prancūzijos bei Portugalijos, savąją brangenybę ir atrado V.Baublienė.

Austrėje – 23 perlai

Daug labiau pasisekė Libano miesto Tire restorano "Al Fanar" 50 metų virėjai. Vienoje austrėje, kurią rengėsi patiekti restorano klientams, libanietė rado 26 perlus.
Restorano darbuotojai ir anksčiau austrėse rasdavo perlų, tačiau dar niekada – tiek daug vienu metu. Virėja ir jos sūnus, kuris yra ir restorano savininkas, sieks, kad šis radinys būtų įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą.

Austrės atidaromos specialiais peiliais: kartais tai padaryti pageidauja klientai, kartais tai padaro restorano darbuotojai. Kalbama, kad austrėje rastas perlas atneša laimę.
Tačiau lietuvė savąja likimo dovana itin pasigirti negali. "Tie metai man nebuvo kažkuo laimingesni", – prisipažino V.Baublienė. Beveik lygiai po metų televizijos vedėja patyrė vieną skaudžiausių nelaimių: mirė jos tėtis.

Sudirginto moliusko produktas

Perlai – kietas, apvalus arba apvaliai artimos formos pusbrangis mineralas, gamtinės kilmės organinis brangakmenis. Perlus augina  moliuskai, norėdami išstumti, izoliuoti į kriauklę patekusį svetimkūnį.
Kai į kriauklę patenka svetimkūnis (smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko mantijos fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kūną ir šis išskiria kalcio karbonato (perlamutro), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia konchiolinas, todėl perlai priskiriami organinės kilmės brangakmeniams.

Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dėl nevienodo šviesos lūžio skirtinguose, pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose. Kuo sluoksniai plonesni bei kuo jų daugiau, tuo perlas yra gražesnis.

Paprastai perlai būna baltos, rečiau kreminės, rožinės spalvos; randama žalių, mėlynų ir net juodų perlų. Pastarieji, vadinami juodaisiais Taičio perlais, ypač vertinami.

Brangūs ir nelabai

Pagal kilmę perlai skirstomi į 4 pagrindines grupes: natūralūs, kultivuoti, iš dalies kultivuoti (Mabe) ir dirbtiniai (perlų imitacija).

Natūralūs perlai susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kartais saugodamas savo lobį iki 50 metų.

Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
Natūralūs perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius). Daugiausiai upinių perlų parduoda Kinija.