NT ekspertas Tomas Žiaugra atskleidė, jog per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius sostinėje buvo parduota 1,3 proc. mažiau naujų būstų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak jo, skirtumas nėra ženklus, tačiau atkreipus dėmesį į atskirus metų ketvirčius matyti kardinalūs pokyčiai.
„2025 metais stebėjome stulbinantį rinkos augimą II–IV ketvirčiais, o 2026 metais po įspūdingo I ketvirčio pardavimų apimtys mažėja jau antrą ketvirtį iš eilės. 2026 metais didžiausią įtaką daro pasaulyje vykstantys įvykiai ir jų pasekmės – kariniai konfliktai, naftos kainos, auganti infliacija ir dėl to didinamos palūkanų normos. Visa tai neišvengiamai veikia būsto pirkėjų lūkesčius“, – Eltai teigė T. Žiaugra.
Nepaisant to, ekspertas prognozuoja, kad šie metai pagal parduotų būstų skaičių bus vieni aktyviausių per pastarąjį dešimtmetį.
Aktyvesnė antrinė būsto rinka
Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio duomenimis, Vilniuje būsto sandorių skaičius pirminėje ir antrinėje rinkose padidėjo apie 3 procentus. Anot jo, metų pradžioje stebėtas kiek kuklesnis augimas, o nuo metų vidurio matomas spartėjimas.
„Tam įtakos galėjo turėti antrosios pakopos pensijų reforma, dėl kurios gyventojų sąskaitas pasiekė papildomos lėšos, ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, sudarę palankesnes skolinimosi sąlygas pirmąjį būstą perkantiems gyventojams“, – Eltai sakė jis.
Pasak pašnekovo, skirtingai nei antrinėje rinkoje, pirminėje rinkoje realizacijos apimtys vis dar nesiekia rekordinių aukštumų, užfiksuotų 2021 metais, kai per tą patį laikotarpį buvo realizuota beveik 5,6 tūkst. butų.
Savo ruožtu „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, jog aktyvumas antrinėje rinkoje gali būti matomas ir dėl to, kad pirminės rinkos būstai gyventojams tiesiog neįperkami.
„Pagrindinė priežastis, kodėl didesnė dalis pirkėjų galimybių ieško antrinėje rinkoje, – per aukšta kaina. Per metus vidutinė kaina daugelyje miestų, taip pat ir Vilniuje, padidėjo daugiau nei 15 proc., o Kaune – net 25 proc.“, – Eltai pasakojo ekonomistas.
„Apskritai butų kainos per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo, augo gerokai sparčiau nei atlyginimai ir sumažino būsto įperkamumą. Jei 2021 metais vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje galėjo įpirkti 80 kvadratinių metrų butą, šiuo metu neįperka net 60 kvadratinių metrų“, – tęsė N. Mačiulis.
R. Reginis pritaria, jog būsto pardavimų kainos šiemet kilo, tačiau akcentuoja, kad didžiausias augimas fiksuotas būtent antrinėje rinkoje – senos statybos butų segmente, o taip pat ekonominės klasės projektuose.
„Vilniečių būsto pasirinkimas priklauso tiek nuo finansinių galimybių, tiek nuo pačio būsto pasirinkimo. Senos statybos butų rinkoje dominuoja 2–3 kambarių butai, kurių kainos neviršija 150–180 tūkst. eurų, tuo metu pirminėje rinkoje dominuoja 2 kambarių ir 40–50 kv. metrų ploto butai, kurių kainos su daline apdaila dažniausiai siekia apie 160–200 tūkst. eurų“, – sakė R. Reginis.
„Sparčiai kylant būsto kainoms, dažnam pirkėjui tenka rinktis tarp mažesnio ploto naujos statybos buto ir erdvesnio būsto senesnės statybos daugiabutyje. O norintiems įsigyti dar erdvesnį būstą dažnai tenka dairytis sublokuoto ar individualaus namo jau miesto apylinkėse“, – pridūrė jis.
Numatomas kuklesnis kainų augimas
T. Žiaugros teigimu, šiuo metu aktyviausi išlieka ekonominės ir vidutinės klasės būsto ieškantys gyventojai. Tuo metu prabangesnio būsto pirkėjų segmente jaučiamas atsargumas.
„Prabangesnio segmento pirkėjai jau nuo praėjusių metų yra kur kas atsargesni – gerokai ilgiau priima sprendimus ir jautriau reaguoja į geopolitinius sukrėtimus. Kaip bebūtų, prestižinio būsto įsigijimas dažnu atveju nėra būtinybės klausimas, o veikiau siekis pagerinti gyvenimo kokybę“, – sakė jis.
Visgi pašnekovas atkreipė dėmesį į pozityvų rinkos pokytį – augančią naujo būsto pasiūlą ir vystytojų konkurenciją.
„Vienas išskirtinių ir kartu teigiamų 2026 metų rinkos bruožų, rodančių sveiką rinkos būklę – istoriškai didžiausia laisvų butų pasiūla. Šiuo metu jų rinkoje apie 5,4 tūkst. Išaugusi pasiūla ir didesnė konkurencija tarp plėtotojų subalansavo rinką, todėl kainų augimo tendencijos yra kur kas labiau prognozuojamos“, – teigė T. Žiaugra.
Savo ruožtu N. Mačiulis pridūrė, jog rekordinis neparduotų būstų skaičius yra vienas iš rodiklių, leidžiančių suprasti, kad derybinė galia šiuo metu pirkėjų pusėje.
„Matant šį sumažėjusį būsto įperkamumą, rekordinį neparduotų butų skaičių, prastėjančius gyventojų lūkesčius ir nepalankias demografines tendencijas nekyla abejonių dėl to, kad dabar derybinė galia yra pirkėjų rankose. Galbūt kainų korekcijos ir nebus, bet artimiausiais metais turėtume matyti daug kuklesnį kainų augimą“, – sakė ekonomistas.
Nors antrąjį metų ketvirtį stebėtas ryškus naujų būstų pasiūlos Vilniuje šuolis greitai susilygino su paklausa, vidutinės kainos visose būsto klasėse toliau auga. Visgi, stiprėjanti plėtotojų konkurencija ir stabilizavusios pardavimo apimtys patvirtina, kad rinka tampa kur kas labiau subalansuota bei palankesnė pirkėjams.
Naujausi komentarai