Miesto kelininkai trimitavo, kad šįkart žiema jų neužklups nepasiruošusių. Tačiau vakarykštės dienos rytas parodė, jog tai tebuvo tuščios kalbos – vairuotojai Vilniaus gatvėse jautėsi lyg slalomo trasoje.
Švariausia – prie Seimo
Užpustytos gatvės ir automobilių spūstys – taip antradienio rytą miestas pasitiko sostinės vairuotojus. Visiškas chaosas Vilniaus gatvėse nekilo tik dėl pačių vilniečių sąmoningumo. Nors spūstyse įstrigę vairuotojai keiksnojo kelininkus, tačiau gatvėse elgėsi drausmingai, važiavo lėtai, todėl daug avarijų nekilo.
Vis dėlto ne vienoje sostinės gatvėje buvo galima pastebėti nervingai aplink automobilius, nuslydusius nuo kelio, trypčiojančius ir pagalbos laukiančius vairuotojus.
Sudėtinga situacija susidarė ne tik gatvėse, bet ir takuose, kuriais vaikšto pėstieji. Vakar rytą praeiviai atsargiai slinko šaligatviais, griuvinėjo, o didžiausiems nelaimėliams teko apsilankyti ir ligoninių traumatologijos skyriuose.
Antradienio rytą strigo ir kai kurių įstaigų darbas, nes dėl gatves paralyžiavusių spūsčių didelė dalis vilniečių vėlavo į darbą.
Tiesa, saugiai darbo vietą galėjo pasiekti Seimo viešbutyje gyvenantys parlamentarai. Seimo rūmų prieigose jau ankstų rytą sniegas buvo kruopščiai nuvalytas.
Dabar vilniečiai su nerimu laukia antros savaitės pusės, nes sinoptikai žada, kad jau ketvirtadienį sniego bus priversta dar daugiau, kils pūgos ir šals.
Gavo pylos nuo miesto vadovų
Už Vilniaus gatvių priežiūrą atsakinga savivaldybės valdoma įmonė "Grinda". Nors šios įmonės vadovai iki šiol tikino, kad šalčiams yra pasirengta, o vilniečiams nereikės kartoti jau anekdotu tapusios frazės, kad žiema kelininkus ir vėl užklupo nepasiruošusius, paaiškėjo, jog kalbos ir realybė – skirtingi dalykai.
"Grindos" darbo kokybė užkliuvo ir Vilniaus vadovams. Jie buvo išsikvietę šios įmonės direktorių Algimantą Vilūną ir, anot Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, davė velnių.
"Žinoma, kad situacija mūsų netenkina. Norime, kad vilniečiai į darbą važiuotų nuvalytomis gatvėmis, o ne leistų laiką slidinėdami spūstyse", – dienraščiui sakė R.Adomavičius.
Tiesa, pasak vicemero, "Grinda" atliko visus darbus, kurie yra numatyti įmonės sutartyje su savivaldybe. Ši sutartis numato, kada, kaip ir kokiais tempais turi būti tvarkomos miesto gatvės, kai pradeda snigti. Tačiau net jei "Grinda" ir vykdė visus įsipareigojimus, akivaizdu, kad to nepakako.
Su tokia nuomone sutinka ir R.Adomavičius: "Iš esmės "Grinda" padarė tai, kas numatyta sutartyje, tačiau klausimas, ar nereikia padaryti daugiau."
Pasak vieno sostinės vadovų, jis pats vakar ryte važiuodamas į darbą užtruko dvigubai ilgiau nei įprastai.
Geriau tikėtis neverta
"Grindos" vadovas A.Vilūnas pripažino, kad eismo sąlygos Vilniaus gatvėse nebuvo idealios, tačiau teigė, jog stipriai šąlant ir sningant nieko geresnio tikėtis ir nereikia.
"Na, profesinio pasitenkinimo, žinoma, nejaučiu. Tačiau snigo aštuonias valandas. Kai sninga, gatvių valyti negalime, nes nėra prasmės. Be to, ne tik snigo, bet dar oro temperatūra buvo žemesnė nei minus 10 laipsnių, todėl sniegas netirpo. Lietuvoje labai retai taip būna, kad ir snigtų, ir stipriai šaltų", – teisinosi A.Vilūnas.
Pasak jo, kelininkų automobiliai į gatves išriedėjo pirmadienio vakarą, vos pradėjus snigti. Jie pabarstė druskos, kad sniegas nepriliptų prie asfalto, o gatvės buvo pradėtos valyti tik vėlų antradienio rytą, kai baigėsi piko metas.
A.Vilūno teigimu, paprasčiausiai braukti sniego negalima, nes jis sustumiamas į kelkraščius, todėl gatvės labai susiaurėja. Tad kelininkams belieka laukti, kol sniegą ištirpdys druska ir pravažiuojančių automobilių ratai.
Pirmojo sniego sulaukę sostinės kelininkai išbarstė 460 t druskos bei 460 kub. m smėlio ir druskos mišinio.
Vairuotojai – nemokšos?
Galiausiai A.Vilūnas pareiškė, kad situacijos iš viso neverta dramatizuoti, o vairuotojai, kuriems nepatinka eismo sąlygos, nemoka vairuoti: "Tai kad čia labai menkas pasnigimas. Neįsivaizduoju, koks nemokša turi būti vairuotojas, kad toks kiekis sniego pridarytų problemų."
Tačiau vairuotojai A.Vilūnui galėtų atkirsti, kad beveik 10 tūkst. litų atlyginimą gaunantis "Grindos" vadovas kasmet kalba tą patį, žeria tuos pačius pasiteisinimus, tačiau vos pasnigus Vilniaus gatvės paskęsta chaose.
"Norite, kad gatvės būtų idealios? Galima padaryti, bet reikia dvigubai daugiau technikos ir dvigubai daugiau lėšų. O šiaip stebuklų nebuvo ir nebus", – pokalbį baigė Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės "Grinda" direktorius.
Nevalyti ir šaligatviai
Nemenkų bėdų gausiai iškritęs sniegas sukėlė ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Net senamiestyje vos keliose vietose šaligatviai buvo nuvalyti ir pabarstyti smėliu. Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas pripažino, kad padėtis nėra gera.
"Neseniai pasikeitė rangovai, kurie turi tuos darbus atlikti. Naujos sutartys buvo pasirašytos tik lapkričio 15 d. Jie sako, kad dar nespėjo kaip reikiant pasiruošti, priimti naujų darbuotojų, todėl trūksta žmonių. Žinoma, tai ne pasiteisinimas", – atsiduso A.Visockas.
Pasak jo, įmonių, kurios atsakingos už miesto tvarkymą, vadovai kone kasdien kviečiami į savivaldybę, raginami kuo greičiau vykdyti įsipareigojimus, o tie, kurie nesusitvarko, baudžiami finansiškai.
"Jei matome, kad darbai nepadaryti, išskaičiuojame pinigus. Tačiau kas iš to? Jau geriau būtų viskas padaryta", – teigė valdininkas.
Paslydusių – 10 kartų daugiau
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas sakė, kad pasnigus pacientų, kurie nukentėjo paslydę ir pargriuvę, padaugėjo apie dešimt kartų.
"Kol nebuvo sniego, pacientų, kurie susižalojo paslydę ir pargriuvę, turėdavome kokius keturis per parą. Dabar tokių buvo apie kelias dešimtis", – pasakojo A.Pamerneckas.
Pasak jo, Greitosios pagalbos ligoninės personalas stebi padėtį. Jei traumuotų pacientų skaičius pradės augti, bus mobilizuotos ir gausesnės medikų pajėgos.
A.Pamerneckas pasidžiaugė, kad kol kas į ligoninę nebuvo pristatyta automobilių avarijose nukentėjusių žmonių, visi pacientai – pėstieji. "Eismo sąlygų sukeltų avarijų, po kurių būtų tekę gelbėti žmonių gyvybę, ačiū Dievui, Vilniaus apylinkėse nebuvo", – sakė gydytojas.
Mirčių išvengta
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Vytautas Černevičius dienraščiui taip pat patvirtino, kad didesnių avarijų, susijusių su pablogėjusiomis eismo sąlygomis, sostinėje užfiksuota nebuvo, eismo įvykiuose žmonės nežuvo. Tačiau iškvietimų dėl smulkesnių eismo įvykių buvo daugiau.
"Tikslios statistikos tikrai nepasakysiu, nes smulkius eismo įvykius dabar įformina patys vairuotojai. Jei kas slydo ir kitam automobiliui bakstelėjo į galą, tai policijos pareigūnai dažnai ir nekviečiami. Mus kviečia tuomet, kai vairuotojai negali susitarti dėl to, kas kaltas dėl avarijos. Tokių iškvietimų vakar ryte, per patį piką, buvo 25. Tai yra daugiau nei paprastai", – kalbėjo V.Černevičius.
Anot jo, pradėjus snigti, kelių policininkų ekipažai budėjo pavojingiausiose miesto sankryžose, gatvėse, kurios driekiasi į įkalnes.
"Šiaip negaliu sakyti, kad policininkai dirbo išsijuosę. Daugiau problemų turėjo patys vairuotojai, nes nemažai jų neįvertino oro sąlygų, nepasirinko saugaus greičio. Kuo tai baigiasi, visi žinome", – teigė pareigūnas.
Pasiteisinimai – kasmet vis tie patys
Anekdotas, kad žiema kelininkus ir vėl užklupo nepasiruošusius, nėra laužtas iš piršto, nes tokia padėtis, kokia buvo vakar rytą, miesto gatvėse susidaro kasmet, vos iškritus sniegui. Kasmet tuos pačius pasiteisinimus beria ir A.Vilūnas. "Vilniaus diena" išrinko keletą "Grindos" vadovo citatų.
2009 m. sausio 5 d.
"Laukėme to sniego, naktį pasibarstėme. Ir jei sniego būtų iškritę bent truputį mažiau, ryte vilniečiai nelabai būtų ir pajutę, nes mes pirmą kartą barstyti baigėme apie šeštą ryto. Tačiau tuomet ant to mūsų papiltų druskų sluoksnio užpylė dar daugiau sniego ir druska jau nesugebėjo jo įveikti. Pradėjo formuotis sniego sluoksniai, kuriuos išnaikinti labai sunku", – aiškino A.Vilūnas.
2009 m. spalio 15 d.
"Kelininkams daugiausia rūpesčių kelia nenuspėjamos oro sąlygos. Mums labai sunku dirbti, kai tenka tai daryti pačiame eismo sraute. Kai sniegas prasideda naktį, tuomet galime greitai viską sutvarkyti. O jei darbo laiku pradeda snigti, tai jau mums bėda, stovi mūsų mašinos tose pačiose spūstyse", – aiškino A.Vilūnas.
2009 m. gruodžio 21 d.
A.Vilūnas, kalbėdamas apie minusinės temperatūros neigiamą poveikį druskos veikimui, pernai gruodį aiškino, kad minusas druskai – didžiausias priešas: "Jei termometro stulpelis krinta žemiau 10 laipsnių šalčio, druska praranda savo savybes. Dėl to gatves barstėme smėlio ir druskos mišiniu. Tačiau situacija vis tiek nėra gera."
2010 m. sausio 8 d.
A.Vilūnas teigė, kad gausiam sniegui buvo pasiruošta: sostinės gatvės buvo barstomos druska, tačiau esą snigo taip gausiai, kad druska tiesiog nespėjo atlikti savo darbo.
"Situacija sudėtinga. Snigo visą naktį ir kartu padaugėjo problemų. Paprastai, pradėjus snigti, paberiame truputėlį druskos, kad sniegas neprikibtų prie asfalto. Tas darbas buvo nuveiktas – trečiadienį vakare pabarstėme. Kadangi visą naktį snigo, naktį pabarstėme antrą kartą. Paryčiui druska nespėjo sureaguoti su sniegu, ir dėl to valymas užsitęsė", – teisinosi A.Vilūnas.
2010 m. sausio 28 d.
"Šią žiemą nepasisekė nei kelininkams, nei vairuotojams. Paprastai, kai temperatūra būna žema, nesninga. O šią žiemą net kelis kartus snigo, nors šalčiai siekė penkiolika ir daugiau laipsnių. Minus dvylika yra ta riba, kai druska praranda savo savybes ir nepadeda, kad ir kiek jos piltum. Smėlį reikia pilti ant sniego, o ne ant sauso asfalto. Jei dabar smėliu pabarstytume kelius, tai stabdymas būtų kaip ant žirnių. Be to, keli pravažiavę automobiliai tą smėlį nuneš į kelkraščius ir nebus jokio efekto – tik išleisti pinigai ir sudeginti degalai", – A.Vilūnas pabrėžė, kad vaistų nuo susidariusios keblios situacijos nėra.
Gatvių – beveik 500
Vilniaus gatves žiemą prižiūri 30 druskos ir 12 smėlio mišinio barstytuvų. Iš viso barstomos ir valomos 478 gatvės, jų bendras plotas – beveik 5,7 mln. kv. m. Šlapiomis druskomis barstomos 253 gatvės, smėlio ir druskos mišiniu – 170 gatvių, sausa druska – 55 gatvės.
Barstymo maršrutai sudaromi atsižvelgiant į gatvių kategoriją ir svarbą. Pirmiausia barstomos greitojo eismo gatvės – kur didžiausias leistinas greitis 80 km/val. Paskui – pagrindinės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas, po jų – mažesniosios.
Nuomonės
(apklausa1)Aleksejus:
Gerai, kad prisnigo. Man sniegas labai patinka. Juk jeigu žiema, tai ir sniego turi būti. Sakyčiau, kad prisnigo dar per mažai, galėjo ir daugiau. Taigi gražu. Žinoma, gatvės nenuvalytos, bet ką dabar padarysi. Aš pats nevairuoju, tai ir problemos nedarau.
(apklausa3)Regimantas:
Mūsų tarnybos apskritai nieko nedaro. Niekas nieko netvarko. Net nevažiavau automobiliu, nes iš anksto žinojau, kad nieko gero nebus. Gyvenu Aukštajame Pavilnyje, tai ten nemačiau nė vienos kelininkų mašinos. Visa pliurzė, kurią iš sniego padarė automobiliai, taip ir guli ant gatvių. Kasmet visi pasakoja, kaip ruošiasi žiemai, o niekas nesikeičia. Gal čia tik pirmasis sniegas tokių bėdų pridarė? Kai tarnybos įsivažiuos į sezono darbus, gal bus geriau? Nors kartais atrodo, kad vadovaujamasi požiūriu: o kam dirbti, jei viskas ir taip nutirps.
(apklausa4)Žilvinas:
Visiškai nesusitvarkė. Pažiūrėkite, kas gatvėse darosi. Baisu. Visame mieste baisu. Važiuoji kaip per ledą. Nežinau, ar šitaip būna kasmet, bet šiemet aiškiai pamačiau, kad dirbama blogai. Ką galiu pasiūlyti kelininkams? Tegu jie mažiau kalba, o daugiau daro. Tegu ima ir nuvalo. Nejaugi taip sunku nubraukti sniegą?
(apklausa5)Stasė:
Šaligatviai slidūs, nors dar nelabai daug sniego. Galėtų kas nors druskos ir pabarstyti. Kita vertus, kai nepriberta druskos, tai ir batų niekas negadina. Tiesa, girdėjau, kad šiemet nupirkta kažkokios naujos druskos, kuri negadina avalynės, tai gal galėtų jos paberti.
Naujausi komentarai