Valdžios kalbos, kad ežerai turi būti prieinami visiems, taip ir lieka skambūs pareiškimai. Šalia Vilniaus esantį Gineitiškių ežerą vis dar juosia tvoros.

Užtveria plyną lauką

Vienas iš pirmųjų Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų buvo nurodymas aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui pasirūpinti aptvertomis Lietuvos ežerų pakrantėmis. Prezidentės nuomone, jos turi būti prieinamos kiekvienam žmogui ir ministras tam pritarė. Tačiau prie ežerų pokyčių dar nematyti.

Kad ir kiek būtų kalbama, kad ežerų pakrantės negali būti privati teritorija, žemės prie jų savininkams atrodo kitaip. Medinės, tinklinės tvoros ar tiesiog tankiai užželdinti krūmai – nuo prašalaičių kiekvienas ginasi kaip sugeba.

Prie Gineitiškių ežero Vilniaus rajone poilsiautojams paliktos kelios nedidelės vietos. Likusios pakrantės dalys apjuostos tvoromis, dažnai pažymėtomis privačios teritorijos ženklu. Už tvorų – lauko staliukai, palapinės, kepsninės, kai kur ganosi gyvuliai, o kitur atitverta net ilgą laiką nepjauta žolė.

Tik tvoros ne visus sulaiko: perlipę per jas pakrantes vis tiek susėda žvejai. "Na taip, užsitvėrė, bet ką dabar jiems padarys? Sėdi žmonės ir viskas", – problemos nematė šalia ežero vaikštinėjantys Gineitiškių gyventojai. Patys žvejai nesiskundė: neva teritorija ne jų, bet jiems žvejoti čia niekas netrukdo. Atsidarai vartelius, ant kurių yra privačios teritorijos ženklas, ir pirmyn į žūklę. Tik, žinoma, viskas taip paprasta tik kaimynams.

Žemės pakrantėje turinti senutė neslėpė, kad ir ji mielai apsitvertų savo teritoriją, jei tik turėtų už ką. Į įstatymus ji nesigilina: mato, kad aplink visi tveriasi, vadinasi, galima. "O dabar vaikšto visi atradę laisvą takelį", – guodėsi ji.

Vienintelis drausminimas – baudos

Pagal įstatymą žemės savininkai ir naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio, tačiau tik nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, o jos kiekvienam sklypui gali būti skirtingos, nustatomos pagal vandens telkinio ilgį, plotą, buvimo vietą ir kitus kriterijus.

"Gali būti, kad žmogaus sklypas nėra toje apsaugos juostoje, tuomet žmogus neprivalo palikti tako. Kiekvienas atvejis individualus. Nėra tokio įstatymo, kad visi privalo nugriauti tvoras, teisiškai to nebūtų įmanoma surašyti, todėl kiekvieną kartą sprendžiama atskirai", – aiškino laikinai Aplinkos ministerijos teisės skyriaus vedėjo pareigas einanti Dalia Čiutytė.

Pažeidę arba nevykdantys numatytų sąlygų žemės savininkai gali sulaukti baudos nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Už savavališką statybą pakrantėje baudos gali siekti 10 tūkst. litų, o pažeidimui pasikartojus – iki 15 tūkst. litų. Aplinkos ministerija duomenų apie asmenis, nubaustus už tai, kad užsitvėrė pakrantes, neturėjo. "Pastebėję pažeidimus žmonės pirmiausia kreipiasi į apskrities viršininko administraciją ir tik tuo atveju, jei mano, kad ji tinkamai neveikia, gali kreiptis į mus, tačiau mums žmonių bausti šiemet dar neteko", – sakė D.Čiutytė.

Taikos nebesitiki

Problemos nesibaigia ir Gilužio ežero pakrantėse. Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė apgailestaudama pripažino mananti, kad padėtis čia niekada nebus gera. "Šalia ežero pastatė viešbutį, jie nori turėti ramų paplūdimį svečiams, o miesto žmonės taip pat nori maudytis. Bendro sprendimo nėra", – konstatavo ji.

Rūpesčių kelia ir tai, kad Gilužio ežeras paskelbtas sportiniu. "Pernai vienas iš Pilaitės gyventojų pasakojo, kaip kažkas su vandens motociklu vos neužlėkė jam ant galvos, maudytis ten – nesaugu. Bandome ieškoti išeičių, šnekame su Aplinkos ministerija, ką galima padaryti", – sakė J.Gadliauskienė.

Norintiems pranešti apie pažeidėjus

Kilus įtarimų, kad vandens telkiniai užtverti savavališkai, galima pranešti apskrities viršininko administracijai arba anonimiškai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos karštąja linija: telefonu–autoatsakikliu (8 5) 272 1072 visą parą; faksu (8 5) 272 2680; paštu A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius; e. paštu [email protected].