Vakar nuo dešimtos ryto iki vidurdienio paskambinę bendrosios pagalbos telefonu 112 ir paprašę sujungti su greitąja pagalba vilniečiai patyrė šoką.

„Kur nors susiraskite laidinį telefoną ir paskambinkite 03, su greitąja pagalba neturime jokio ryšio“, – maloniai siūlė dispečeris. Mobiliuoju telefonu su greitąja susisiekti taip pat buvo neįmanoma.
Šis chaosas, dėl kurio galėjo mirti pagalbos nesulaukiantys žmonės, truko kelias valandas. Atsakingos institucijos niekaip negalėjo susitarti, kuri jų kalta.

Nesutarė dėl kainos

Greitosios medicinos pagalbos stotis vakar gabeno paskutinę aparatūrą iš Žalgirio gatvės į naujas patalpas Justiniškėse.

Tuomet ir nutrūko ryšys su Bendruoju pagalbos centru, aptarnaujančiu numerį 112.
„Jie pasielgė labai neatsakingai. Mums apie pervežimą pranešė per vėlai, nesuteikė galimybės prijungti aparatūrą naujose patalpose“, – tikino Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas.
Tačiau greitosios pagalbos darbuotojai tikino, kad laiko buvo į valias, tiesiog Bendrasis pagalbos centras už aparatūros pervežimą užsiprašė pernelyg didelės kainos.
„Jie už dviejų valandų darbą pageidavo 49 tūkst. litų. Mes radome firmą, kuri viską atliko už 1,2 tūkst. litų. Bendrojo pagalbos centro atstovams tereikėjo atvažiuoti ir ištraukti kištukus iš sienos. Tiksliai pranešėme laiką, kada norime pervežti. Jų nesulaukę turėjome viską daryti patys“, – piktinosi Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas. Jis tikino negalėjęs pakeisti kraustymosi laiko. Penktadienio priešpietė paprastai būna ramiausias laikas.
„Bendrasis pagalbos centras reikalavo, kad aparatūrą pervežtume naktį. Negalėjome leisti, kad penktadienio naktį sutriktų ryšys, nes tada būna daug sunkių atvejų“, – sakė T.Rodzas.

Iškvietimų laukė ir direktorius

Tiesa, laidinis ryšys tarp Bendrojo pagalbos centro ir greitosios pagalbos nebuvo nutrūkęs. Jis paprasčiausiai buvo perkrautas, nes neveikė tiesioginiai mobiliojo ryšio telefono numeriai.
„Galbūt kai kurie dispečeriai ir pasiūlė skambinantiems gyventojams paieškoti laidinio telefono. Anksčiau pranešimus apie įvykius galėdavome siųsti tiesiai į stoties kompiuterį, o dabar to daryti negalėjome“, – sakė T.Maroščikas.
Bendrojo pagalbos centro operatoriai buvo gavę greitosios pagalbos dispečerių asmeninius mobiliųjų telefonų numerius, jei tektų pranešti apie ypatingą atvejį. Iškvietimus buvo pasirengęs priimti ir pats stoties direktorius bei jo pavaduotoja.
„Štai, iš rankų nepaleidžiu įvykio registravimo kortelės. Jei kas, galiu pats priimti iškvietimą ir išsiųsti medikų brigadą“, – tikino T.Rodzas, mums kalbantis nepraleidęs nė vieno savo mobiliojo telefono skambučio. Laimė, nė vienas jų nesišaukė pagalbos.

Pokyčiai – tik į naudą

Greitosios medicinos pagalbos centrui persikėlus į naujas patalpas, jis su Bendrosios pagalbos centru porą mėnesių negalės keistis duomenimis. Veiks tik telefono ryšys, todėl paskambinus 112 įvykis nebus registruojamas – bus iškart sujungiama su greitąja pagalba. Medikai tikina, kad jiems taip bus tik geriau.
„Anksčiau iš jų gaudavom tik tokius pranešimus, kur būdavo nurodytas žodis „avarija“ ir adresas. Nežinodavome, ar tikrai yra sužeistųjų, negalėdavome susisiekti su pagalbą iškvietusiu asmeniu ir pasitikslinti“, – sakė T.Rodzas.
Jis prisiminė bent kelis atvejus, kai į tokius iškvietimus su švyturėliais išskubėjo stipriausios medikų brigados, bet rado tik porą švelniai vienas į kitą bumbtelėjusių automobilių.
„Nesakau, kad žmonėms reikia liautis skambinus numeriu 112, jis irgi puikiai veiks. Tačiau manau, kad nė vienas dar nepamiršo senojo numerio 03. Juo paskambinę žmonės tikrai žinos, kad bendrauja su mediku, ir galės išsamiau papasakoti, kas nutiko“, – patarė Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.