Studentai dabar atostogauja, tikėtina, kad laiką leidžia gimtuosiuose miestuose, todėl prie bendrabučių vidurdienį vaikšto vos vienas kitas. Vieni bendrabutyje gyvena jau ne pirmus metus, kiti – ką tik atvyko.
„Ką tik sutartį pasirašiau, tai dar nesidomėjau. Buvome pažiūrėti – kambarys kuklus, pigus“, – pasakojo leidybos ir reklamos studijų studentė Gabrielė.
Daugumos Vilniuje studijuojančių jaunuolių gyvenamoji vieta vis dar deklaruota jų gimtajame mieste. Kol studijuoja, keisti adreso neplanuoja.
„Nenoriu deklaruoti bendrabutyje. Noriu, kai įsikraustysiu jau į savo būstą. O dabar dar noriu būti pas mamą deklaruota“, – sakė vaikystės pedagogikos studijų studentė Austėja.
Skaičiuojama, kad apie 100 tūkst. žmonių, faktiškai gyvenančių sostinėje, gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur ir mokesčius moka ne Vilniuje. Tokius gyventojus savivaldybė ragina registruotis iki Naujųjų. Tuomet žadamos dovanos: kelios nemokamos kelionės viešuoju transportu, apsilankymas Lazdynų baseine, bilietai į kiną ir galimybė susigrąžinti 1000 eurų iš gyventojų pajamų mokesčio.
„Turime beveik 7200 naujų vilniečių, kurie užsiregistravo būtent kampanijos metu. Žinant, kad miestas per metus paaugo kiek daugiau nei 8000 gyventojų, tai tie 7200 praktiškai yra kampanijos vaisius“, – teigė Vilniaus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius.
Tiesa, tūkstantį eurų bus galima atgauti per dvejus metus, deklaruojant pajamas.
„Penki šimtai eurų atkeliaus jau pragyvenus pirmuosius metus Vilniuje – vadinasi, visus 2026 metus reikia išgyventi. Dar kartą – lygiai taip pat – 2027 metus pragyvenus, 2028 metų pirmoje pusėje suskaičiuosime ir išmokėsime už 2027-uosius“, – aiškino J. Lukošius.
„Iš esmės tai nėra man skirtumo – vien dėl tos motyvacijos persirašyčiau į Vilnių. Šiaip kažkaip per vėlai sužinojau apie tai“, – sakė programų inžinerijos studijų studentas Mantas.
„Tūkstantis eurų gerai skamba, bet nežinau. Tiesiog nelabai domėjausi“, – kalbėjo Gabrielė.
Panašių paskatų siūlo ir kai kurie kiti miestai. Viena pirmųjų tai padarė Ukmergė – dar prieš trejus metus.
„Šimtais, taip pavadinsiu, pasinaudoja GPM susigrąžinimu ir kitais dalykais, ką mes galime pasiūlyti. Tai tuo pasinaudoja šimtai, ne tūkstančiai žmonių“, – sakė Ukmergės meras Darius Varnas.
Vilnius dovanas siūlo tik tiems, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą iki Naujųjų metų. Ukmergė tai daro kasmet. Ukmergėje gyvena kiek daugiau nei 36 tūkstančiai gyventojų, o Vilniuje – daugiau kaip pusė milijono.
„Nežinau, kur jie apgyvendins tiek žmonių – ten nėra nei daugiabučių tiek laisvų. Nebent pristatys kažką, bet aš labai abejoju, kad taip greitai viską galima padaryti“, – teigė D. Varnas.
Nors Vilniaus kampanija orientuota į jau čia gyvenančių gyventojų įregistravimą, savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad tai vis tiek kenkia mažesnėms savivaldybėms.
„Gyventojų pajamų mokesčio dalis, visas jų surenkamas GPM, yra fiksuojamas, ir visai Lietuvai taikomas vienas dydis. Natūralu, kad jei vienai savivaldybei GPM dalis padidėja, kitoms atitinkamai sumažėja“, – aiškino Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Regionų merai jau kuris laikas suka galvas, kaip prisikviesti naujų gyventojų arba bent jau neprarasti turimų. Tačiau kol kas didmiesčiai – ypač Vilnius – vis dar stipriai laimi.
„Ypač tai skaudžiai pasijus toms savivaldybėms, kurios yra visiškai šalia Vilniaus – tai pačiai Vilniaus rajono savivaldybei, Širvintoms, Švenčionims, Elektrėnams, Trakams ir kitoms“, – sakė A. Klišonis.
Tiesa, Ukmergės meras dėl to nesibaimina. Esą kai kurie gyventojai netgi kraustosi iš Vilniaus į Ukmergę.
„Tikrai yra žmonių, kurie Vilniaus senamiestyje pardavė butus, čia nusipirko už kelis tūkstančius, susitvarkė dar už keliasdešimt ir sako – man tiesiog neapsimoka Vilniuje gyventi“, – sakė D. Varnas.
Dėl daugiau kaip septynių tūkstančių naujų gyventojų Vilniaus biudžetas kasmet pasipildys aštuoniais milijonais eurų.
Naujausi komentarai