Oficialus maudymosi sezonas prasidėjo prieš pusantro mėnesio, tačiau pirmojo didesnio poilsiautojų antplūdžio Kauno paplūdimiai sulaukė tik paskutinėmis birželio dienomis.
Plūstelėjo prie vandens
Du oficialius paplūdimius prie Kauno marių ir vieną prie Lampėdžių karjero prižiūrinčios bendrovės "Lagna" darbuotojai dar pavasarį aptvarkė aplinką, iš vandens išrinko stiklus, subūrė gelbėtojų ir medikų komandą, tačiau iki šiol nei gelbėti, nei drausminti, nei prižiūrėti beveik nebuvo ko.
Gana šaltas ir lietingas birželis maudynėms nebuvo palankus. Pirmoji didesnė poilsiautojų banga į paplūdimius plūstelėjo tik praėjusį savaitgalį, o deginimosi rekordai sumušti antradienį.
"Praėjusią savaitę buvo gana šilta, bet jeigu nėra saulės – nėra ir poilsiautojų, nes daugelis jų į paplūdimius ateina degintis", – pasakojo "Lagnos" direktorius Pranas Urbelis.
Traukia ir pirtis
"Anksčiau nuo birželio pirmos pusės paplūdimys būdavo pilnas, o šiemet tiek poilsiautojų dar neteko matyti. Sezonas tik prasideda", – pasakojo prie Lampėdžių gelbėtoju dirbantis Henrikas Juodiška.
Prie Lampėdžių karjero sulėkę žmonės atvyko ne tik vandens teikiamų malonumų patirti. Kai kas atvažiavo tik pasideginti, pasišnekučiuoti draugų būryje, pažaisti tinklinį ar pasinaudoti nauja teikiama paslauga – pirtele. Šiemet paplūdimyje pastatytoje pirtyje vieną kartą galima apsilankyti už penkis litus. O sumokėjus 10 litų, galima užeiti daugiau nei kelis kartus. Pirtį labai pamėgo rytais prie Lampėdžių karjero besitreniruojantys sportininkai.
Populiarios ir valtys
Tą patį vakarą prie Pažaislio vienuolyno esančiame paplūdimyje žmonių buvo mažiau. Tačiau ne vieną dešimtmetį paplūdimyje prie Kauno marių kiekvieną vasarą plušantis Pijus Varnagiris nustebo dėl tokio žurnalistų pastebėjimo.
"Šiandien ir direktorius atvažiavęs sakė, kad pas mus daugiau žmonių. Reikėjo atvažiuoti dieną. Galima sakyti, kad šis paplūdimys dieninis, nes vakare saulė pasislepia už medžių", – kalbėjo gelbėtojas.
Apie šį paplūdimį aplankiusių žmonių skaičių bylojo vakare pūpsantys pilni šiukšlių maišai. P.Varnagiris mano, kad paplūdimyje apsilankė tūkstantis žmonių, kurie ne tik maudėsi iki 19 laipsnių įšilusiame vandenyje ir deginosi, bet ir noriai nuomojosi valtis.
Viliamasi, kad orai ir toliau išsilaikys šilti, bet netrukus poilsiautojų sumažės dėl pražysiančio vandens.
Pasitaiko konfliktų
Žmonių gausa nulemia ir prie vandens budinčių gelbėtojų skaičių. Jų šią savaitę prie Pažaislio buvo penki. Darbo netrūko visiems, tačiau nieko gelbėti iš vandens neteko.
"Mūsų darbas – neleisti plaukti toli nuo kranto. Todėl ir gelbėti vėliau nereikia", – sakė P.Urbelis.
Paplūdimiuose budintys prižiūrėtojai rūpinasi ne tik poilsiautojų saugumu vandenyje, bet ir prižiūri viešąją tvarką.
"Šiandien buvo čia vieni tokie idiotai. Negirti, nesimušė, bet šūkavo, rėkavo", – per visą pokalbį šypsenos veide neslėpė P.Varnagiris.
Patyręs gelbėtojas pasigenda policijos dėmesio, nes karštakošiai jaunuoliai gelbėtojų dažnai neklauso. Ypač policijos reikėtų vakarais, kai į prie paplūdimio esančią automobilių stovėjimo aikštelę pradeda rinktis jaunuoliai, kurie atvažiuoja ne pasimaudyti, o išgerti vieną kitą butelį alaus ar net stipresnių alkoholinių gėrimų.
Lampėdžių paplūdimiui policijos dėmesys didesnis. Kasdien šalia jo pravažiuoja mieste šiais metais pradėję patruliuoti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Gelbėtojai pastebi, kad kauniečiai poilsiautojai kasmet darosi vis kultūringesni: rečiau kyla absurdiškų incidentų, mažiau šiukšlinama.
Dažniau skęsta vyrai
Gelbėtojai paplūdimiuose budi nuo 10 iki 20 val. Didžiąją šio laiko dalį su jais dirba ir medikės. Joms darbo netrūksta. Basi poilsiautojai retsykiais įsipjauna koją, nusidegina pirtyje, patiria kitokių traumų. Tačiau ypatingų atvejų šiemet dar nebūta. Paplūdimyje prie Kauno marių prieš tris savaites jau yra nuskendęs jaunuolis, tačiau nelaimė įvyko naktį, kai gelbėtojai nedirbo.
Statistikos departamento turimais duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje nuskendo beveik tiek pat žmonių, kaip ir pernai – 108 (109).
Naujesnių tikslių duomenų kol kas nėra, tačiau iš policijos, gelbėtojų, medikų ir kitų šaltinių plaukiantys duomenys leidžia spėti, kad šiais metais tragedijų vandenyje kol kas yra mažiau nei pernai. Beje, kasmet Lietuvoje vyrų nuskęsta 3–5 kartus daugiau nei moterų.
Skaičiai
335
Tiek žmonių Lietuvoje nuskendo 2006 m.
381
Tiek vandenyje žuvo 2007 m.
322
Tiek poilsiautojų nuskendo 2008 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Gelbėjo mažiau, išgelbėjo daugiau
Šiemet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) gelbėtojai atliko daugiau nei 200 gelbėjimo darbų vandenyje. Pernai per tą patį laikotarpį – 248. Iš vandens telkinių iki šios savaitės pradžios buvo ištraukti 58 nuskendę žmonės (2008 m. – 89). Tačiau šiais metais gelbėtojai kaip niekad daug išgelbėjo skęstančių žmonių. Išgelbėti 64 žmonės, o pernai per tą patį laikotarpį buvo išgelbėta vos 14. Beveik per pusmetį jau spėta laiku iš vandens ištraukti 14 vaikų. Pernai per tą patį laikotarpį – du. "Dažniausiai mus kviečia, kai jau reikia ištraukti skenduolį, todėl išgelbėtų žmonių statistika nebūna labai įspūdinga, tačiau šiemet turime kuo pasigirti", – sakė PAGD atstovas Gintautas Druktenis.
Būkite atsargūs vandenyje
Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Kaip padėti skęstančiajam
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba kitos priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar kita priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Nepervertinkite savo galimybių
"Gelbėti kitą skęstantį žmogų gali tik apmokyti plaukikai, nes tai yra labai pavojinga. Plaukiant svarbiausia būti labai atidiems ir nepervertinti savo galimybių. Žmonės Lietuvoje dažnai per daug pasitiki savo jėgomis. Pavyzdžiui, nei aš, nei mano kolegos, nei profesionalūs plaukikai niekada neplaukia į jūrą, kur kojomis negali pasiekti dugno. Tai labai pavojinga ir tikrai plaukti mokantys žmonės tai supranta", – "Kauno dienai" yra sakiusi Kauno plaukimo mokyklos trenerė Rasa Mažutaitienė.
Naujausi komentarai