„Užimtų lovų problema yra žiemos sezonas, t. y. padaugėja kvėpavimo takų infekcijų. Tai sąlygoja ir lėtinių ligų paūmėjimą“, – teigė Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Julius Jaramavičius.
Štai terapijos skyriuose užpildyta net 98 proc. lovų.
„Mes neturime kitos išeities, tad tenka pranešti pacientams, kad bus priimami ne visai malonūs mums sprendimai. Šie taip pat nepatogūs ir pacientams“, – aiškino J. Jaramavičius.
Jei skubi pagalba nebūtina, pacientai nukreipiami į kitas Vilniaus regiono ligonines.
Panašių atvejų, kai ligoninės perpildytos, būta ir pandemijos laikotarpiu. Dabar teigiama, kad lovų trūksta, nes daug sergančių.
„Mes kalbame apie viso miesto problemą. Visuose miestų terapiniuose skyriuose yra ribotas vietų kiekis“, – sakė pašnekovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiesa, miesto valdžia tvirtino, kad situacija nėra kritinė.
„Tiek Antakalnio klinikinėje ligoninėje, tiek Marcinkevičiaus ligoninėje turime beveik 150 lovų, kurios galėtų būti naudojamos“, – komentavo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Antakalnio ligoninės vadovybė į situaciją taip pat žiūri pozityviai.
„Iki pietų lovų užimtumas siekė 95 proc., bet kadangi tai popietinės valandos, natūralu, kad pacientai išsirašo. Tikrai galime pacientus priimti“, – sakė Vilniaus klinikinės ligoninės direktorės pavaduotoja Božena Markevič.
Anot Vilniaus Santaros klinikų, papildomų lovų reikia, tačiau jų rankos surištos.
„Gydytojų, vietų, slaugytojų, tyrimų, pinigų visą laiką trūksta“, – tvirtino J. Jaramavičius.
Savivaldybė savo ruožtu tikino, kad naujos ligoninės tikrai nestatys esą ir jų rankos surištos.
„Stacionarinio gydymo plėtra nėra valstybės strateginė kryptis. Valstybės ligonių kasos moka už paslaugas, tad jos diktuoja, ką turėtumėme, kaip steigėjas, plėsti“, – teigė Vilniaus vicemerė.
Tiesa, net jei pastatys naujas ligonines, neaišku ar už gydymą bus sumokėta.
„Ligoniams vietų neužtenka, nes nėra pilnai apmokamos paslaugos, kurios atliktos iš Ligonių kasų. Ypač daugiau nei sutartinė suma už stacionarinį gydymą. Tuomet būtų galima ar patalpas plėsti, ar ieškoti daugiau darbuotojų. Manau tai didesnė problema, nes neatgauname savo uždirbtų pinigų“, – aiškino Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidentas Gintaras Pikūnas.
Pernai gegužę buvo pakeista apmokėjimų tvarka. Ligonių kasos apmoka tik tiek paslaugų, kiek suderinta sutartyje. Tačiau ministerija aiškino, jog su lovų trūkumu tai visai nesusiję.
„Nereikėtų to sudėti į vieną krūvą. Dabartinė situacija yra susijusi su tuo, kad mes turime padidėjusį sergamumą virusinėmis ligomis bei iš to sekančiomis komplikacijomis“, – tikino Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
Jei gydymo įstaiga suteikia daugiau paslaugų nei numatyta, apmokami tik prioritetiniai atvejai, pavyzdžiui, onkologija ar gimdymai. Visą kitą, pavyzdžiui, dienos chirurgiją ar reabilitaciją, ligoninei tenka dengti iš savų lėšų.
„Arba imi visus, kam reikia ir eini į minusą arba pradedi normuoti paslaugas“, – kalbėjo G. Pikūnas.
Dėl tokių sprendimų Klaipėdos, Kretingos ir Elektrėnų ligoninės dalį nemokamų paslaugų jau sustabdė.
LNK.LT primena, kad teismas naują apmokėjimų tvarką jau įvertino kaip netinkamą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)