Vakar anapilin išėjo vienas geriausių Europos krepšinio arbitrų 48 metų Virginijus Dovidavičius. Trečios stadijos melanoma sergantis kaunietis ne kartą viešai kalbėjo apie savo ligą, sakė tikintis, kad ją įveiks. Bet liga pasirodė stipresnė.

Visus persmelkė tikėjimas

Žmona Ingrida, sūnus Martynas, kuris šiemet baigė "Saulės" gimnaziją ir įstojo mokytis teisės, daugybė draugų, anaiptol ne vien iš sporto pasaulio, visi, kurie laikė už V.Dovidavičių kumščius, vakar buvo priblokšti netekties ir sielvarto.

"Virgis buvo toks stiprus, toks pilnas ryžto įveikti ligą, kad jo tikėjimą perėmėme ir mes, – "Kauno dienai" sakė Dovidavičių šeimos draugas. – Džiaugėmės, kai jam pagerėdavo, tie pagerėjimai teikdavo daug vilties. Bet paskutinės Virgio gyvenimo dienos buvo labai sunkios. Liga jo nepasigailėjo."

"Man tai labai skaudi žinia. Dar šiandien teko bendrauti su FIBA garbės teisėju Raimundu Barausku ir jis sakė, kad Virginijus laikosi ir į gyvenimą kabinasi iš paskutiniųjų. Labai gaila, kad taip nutiko. Trumpais žodžiais apibūdinti kartu su Virginijumi nueitą kelią man tikrai būtų sunku – pernelyg ilgai buvome pažįstami", – išgirdęs liūdną žinią dienraščiui sakė Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas.

Telefonu – prieš savaitę

"Virginijus turėjo savitą braižą, tvirtą nuomonę, – sakė K.Pilipauskas. – Žinau, kad daugelis jaunų teisėjų į jį lygiavosi ir laikė pavyzdžiu. Jis buvo renkamas į geriausių šalies arbitrų trejetukus, teisėjavo ne vienose ypač svarbiose tarptautinėse varžybose."

"Paskutinį kartą su juo telefonu kalbėjau praėjusią savaitę. Jis sakė, kad sveikata pablogėjo, tačiau tikėjosi dar kartą šią ligą įveikti. Tai, kad viskas taip greitai progresavo, visiems buvo šokas. Gaila, kad likimas jam buvo negailestingas", – rinko žodžius Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas.

"Virginijų visuomet prisiminsime kaip jaunatvišką, energingą ir užsispyrusią asmenybę, kuri didvyriškai kovojo su liga. Žavėjomės jo optimizmu ir sugebėjimu išsaugoti viltį", – savo ilgametį draugą prisiminė K.Pilipauskas.

Atrodė paprastas apgamas

Trečios stadijos melanoma V.Dovidavičiui diagnozuota prieš pustrečių metų. Jis tuomet rengėsi Belgrade, Serbijoje, vykusiai universiadai.

"Fiziškai jaučiausi labai gerai", – prieš keletą mėnesių duodamas interviu "Kauno dienai" pasakojo V.Dovidavičius. Kreiptis į medikus jį paragino farmacininkė žmona Ingrida. Virginijus nelabai noriai išvyko į Santariškes išsitirti nuo gimimo turėto pupos dydžio apgamo ant kairiosios kojos.

Gydytojai nedelsdami išoperavo limfmazgius kairiojoje šlaunyje.

"Ne, baimės nejaučiau, nes nesuvokiau, kaip tai pavojinga. Šokiravau medikus klausimu, kiek būna stadijų. Išgirdęs, kad yra keturios, o mano – jau trečioji, supratau situacijos rimtumą", – prisiminė V.Dovidavičius.

Po to jam buvo atliktos dar kelios operacijos, skirtas chemoterapijos kursas.

Kankino skausmai

Pakvietęs į savo namus netoli Kauno sporto halės "Kauno dienos" žurnalistui V.Dovidavičius sakė: "Jei nėra sveikatos, beveik nelieka kitų vertybių. Ypač tai suvoki su tuo susidūręs tiesiogiai."

Krepšinio arbitras neatrodė palūžęs ar praradęs gyvenimo džiaugsmą. Jis tikėjo kvalifikuotų gydytojų pagalba ir savimi.

"Mano liga nėra nago lūžimas. Dabar kankina skausmas, tačiau laukiame pasaulyje pripažintų pačių naujausių vaistų. Tuomet paaiškės, koks bus efektas ir rezultatai", – kalbėjo jis.

Vadino naujuoju maru

Vėžį V.Dovidavičius vadino naujuoju maru. Onkologines ligas, buvo įsitikinęs Virginijus, provokuoja gyvenimo problemos, rūpesčiai. Dar viena priežastis – planetos užterštumas.

"Kadaise per savaitę Kaune pakildavo keli lėktuvai, o dabar? Gerokai padaugėjo automobilių ir kitų, ne tik transporto, priemonių išmetamų teršalų. Be to, mes nežinome daugelio dalykų", – sakė V.Dovidavičius.

Praėjusio sezono pradžioje V.Dovidavičius dar teisėjavo FIBA varžyboms, tačiau atsinaujinus ligai buvo priverstas stabdyti krepšinio teisėjo karjerą.

Po operacijų, chemoterapijos ir kitų vaistų jis intensyviai bėgiojo, sportavo ir rengėsi naujam sezonui. Vėliau, jau prasidėjus LKL sezonui, Klaipėdoje teisėjavo sukandęs dantis. Po to iš FIBA gavo kvietimą, bilietus, turėjo vizą vykti į Rusiją trejoms rungtynėms.

"Jaučiau skausmą, bet nenorėjau nuvilti FIBA, todėl išvykau, – pasakojo V.Dovidavičius, prieš pat rungtynes susileisdavęs skausmo malšinamųjų. – Kolegų paprašiau mane pridengti, jei nespėčiau bėgti. Buvau net išmokęs bėgimo sistemą: peršokdamas kairę koją, visą krūvį perkeldavau dešiniajai, o kaire tik vos atsispirdavau."

Pasodino daug medžių

Kuriam laikui įveikęs onkologinę ligą vienas žinomiausių Lietuvos visų laikų arbitrų šių metų balandį teisėjavo šalies moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo rungtynėms tarp Kauno "VIČI-Aisčių" ir Vilniaus "Kibirkšties-Tichės-IKI" komandų.

Šis sugrįžimas į aikštę tarytum simbolizavo laimėtą kovą su sunkia liga, tačiau likimas tarptautinės FIBA kategorijos arbitrui buvo negailestingas.

"Nežudžiau, nepadariau didelių finansinių nusikaltimų. Pasodinau labai daug medžių", – apie gyvenimo kelią kalbėjo V.Dovidavičius.

"Mano žmona – labai labai didelis ramstis. Žinai, kartais šalia Ingridos jaučiuosi kaip prie medžio, kurį mes norime apglėbti ir nepaleisti", – sakė Virginijus apie savo gyvenimo moterį, padovanojusią jam sūnų. Ji buvo šalia iki paskutinės vyro akimirkos.