JAUNIEJI MEDIKAI – APIE DARBE PATIRIAMĄ PSICHOLOGINĮ SMURTĄ IR SAVIŽUDYBES
Po skaudžios nelaimės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje šalies medikai pirmą kartą atvirai kalba apie darbe patiriamą psichologinį smurtą, perdegimą, nusivylimą ir viso to kainą – savižudybes.
Susivienijusių medikų organizacijų nariai garsiai sako nebegalį atsakomybės už savo ir kolegų sveikatą nešti vieni, todėl visas suinteresuotas šalis kviečia į viešą diskusiją. Diskusijos tikslas – rasti sisteminius, tvarius ir ilgalaikius sprendimus, skirtus spręsti medikų perdegimo, darbo krūvio apskaitos reglamentavimo, sveikatos sektoriaus darbuotojų psichologinės pagalbos trūkumo, ASPĮ vadovų ir darbuotojų kompetencijų tobulinimo klausimus.
Lapkričio 13 d. vyksiančio renginio metu bus pristatomi medikų psichikos sveikatą nagrinėjantys moksliniai tyrimai, gerosios užsienio šalių patirtys, aptariami būdai, kuriais būtų galima sumažinti medicinos darbuotojų patiriamą psichologinį spaudimą, perdegimą ir išvengti skaudžių netekčių.
Diskusiją rengia Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dėl jauno traumatologo savižudybės, kurią galimai išprovokavo psichologinis smurtas darbe, ragina valdžios institucijas sutvarkyti teisinį reguliavimą, kad darbuotojai jaustųsi saugūs darbe.
Prieš kelias dienas visuomenę sujaudino žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė jaunas traumatologas, dviejų vaikų tėvas. Šis atvejis sukrėtė visą medikų bendruomenę ir dar kartą parodė, kad tai nėra vien tik medikų problema, nes psichologinio smurto darbo vietoje apraiškos pastaruoju metu pasirodė kalėjimų medikų bei kitų darbuotojų, netgi tarp aukšto rango tarnautojų, pavyzdžiui, teisėjų. Susiklosčiusi jautri situacija atskleidė problemą, kad darbuotojai neturi priemonių ir mechanizmų, kurie padėtų išvengti nepageidaujamų reiškinių tarp darbuotojų ir visuomenės. Galiojantis teisinis reguliavimas apsiriboja vien tik Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, kuri lakoniškai numato, kad darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims suteikti. Tačiau nė vienas teisės aktas nesudaro galimybės smurto ir streso darbe prevencijai, negarantuoja, kad teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.
Profesinė sąjunga „Solidarumas“ ragina ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvenciją „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“. Taip pat atitinkamai pakeisti Darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones. Kartu raginama parengti ir išplatinti darbuotojams, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje, informaciją, kur ir kaip gauti pagalbą patiriant psichologinį smurtą darbe.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.22 komentarai -
42 komentarai -
0 komentarai
Nuomone.AnI