Teismui dar nebaigus narplioti kraupios vaikžudystės bylos, Petrališkės kaimas jau paskelbė savo rūstų nuosprendį: nužudytų mažamečių motinos Almos Jonaitienės vieta kalėjime, tačiau šeima ir žmona nesirūpinusio tėvo kaltė, kaimynų akimis, dar didesnė.

Vakar Šiaulių apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama A.Jonaitienės byla. Moteris prisipažįsta nužudžiusi savo sūnus Mantą ir Tomą, tačiau daugumos aplinkybių negali ar nenori paaiškinti.
Iš moters kalbos justi, kad ji ir dabar save laiko didesne auka nei jos mirę vaikai. Auka todėl, kad prie tokio nusikaltimo ją privedęs vyras Virginijus Jonaitis. Jis ją žemindavęs ir mušdavęs, be to, nuolat girtaudavo. Kodėl tad nenužudė jo? ,,Nežinau, negaliu paaiškinti, – teisinosi A.Jonaitienė ir galiausiai teismui išrėžė: „Kaip norite, taip supraskite, man visai tas pats.“

Petrališkės kaimas vakar taip pat gyveno teismo nuotaikomis – žmonės seka žinias ir mano, kad už tokį nusikaltimą A.Jonaitienė turi būti nuteista pačia aukščiausia bausme. „Ji visada buvo labai keista“, – pasakojo žmonės. Tačiau ne ką geriau vakar jie kalbėjo ir apie Virginijų Jonaitį. „Jis ją prie to privedė, – sakė kaimynai. – Jis ją buvo užgujęs, ji pati viską tvarkė namuose, prižiūrėjo visą ūkį, ravėjo daržus. Padėdavo ir vaikai, nes Mantas jau buvo didelis. Jis buvo tikras darbininkas.“

Dukra neištvėrė plūdimo

Pasak vieno vyriškio, V.Jonaitis niekada nesirūpino savo šeima, gerdavo, labai grubiai elgėsi su vaikais. „Niekada nesutikau tokio vyro, kuris turėdamas šitokį ūkį niekada namuose nedirbtų, – pasakojo kaimynas. – Ir labai piktas, ne vienam kaimynui yra grasinęs.“
Kaimynai negailėjo karčių žodžių Jonaičiams. Jie net savo dukrą kartą taip buvo išplūdę, kad ši naktį basa pabėgusi iš namų.
Aplinkiniai gyventojai neteisina Almos. Jie jos ir nelaukia grįžtant, bet sako, kad visą laiką, kiek gyveno kaimynystėje, ji labai mylėjusi vaikus, tačiau to paties negali pasakyti apie V.Jonaitį.
„Jeigu ji ir turėjo kokių vyrų, tai tik todėl, kad jai buvo blogai“, – pasakojo kaimynai.
Netoliese gyvenanti Bronė Lukošienė dar kategoriškesnė: tik vyras kaltas. Ji kalta, kad nužudė, o jis kaltas, kad prie to privedė.

Žudyti paskatino barnis?

A.Jonaitienė vakar teismui pasakojo, kad ir pati norėjusi nusižudyti. Tą kovo dvidešimtąją apie pietus ji telefonu susipykusi su vyru. Tada ir nutarė: nužudys du vaikus ir nusižudys pati. Deja, jos pasakojimas ir surinkti įrodymai liudija apie iš anksto gerai apgalvotą vaikų žmogžudystę.
Pirmiausia pasmaugė mažąjį Tomą, prieš tai jį kaip pavyzdinga mama sutikusi iš mokyklos ir pamaitinusi. Tada jam einant koridoriumi griebė virvę ir iš nugaros pusės užveržė vaiko kaklą. Vaikas nesipriešino, tuoj pat ir suglebo. Tada jį nunešė laiptais į rūsį ir pasodino atrėmusi į durų staktą.
Pasitikusi iš mokyklos grįžusius dukrą Vaidą ir Mantą, juos taip pat pamaitino, dukrą nusiuntė į antrą aukštą pas mažuosius dvynius, o Mantui davė pinigų, kad nueitų į parduotuvę. Jam nusisukus koridoriuje jį taip pat pasmaugė. Nors Mantui jau buvo dvylika, jis irgi nesipriešino, tik laikėsi įsikibęs turėklų. Tada suskambo virtuvėje telefonas – skambino vyras. Tik tada ir atsipeikėjusi, ką padarė. Pakalbėjusi telefonu, griebė Mantą gaivinti, tačiau buvo per vėlu.

Bandė apsimesti pamišusia

Šiandien A.Jonaitienė negali paaiškinti, kodėl taip ramiai abu vaikus susidėjo į automobilį ir bandė atsikratyti kūnais. Ji sako bijojusi atsakomybės, todėl bandė paslėpti visus pėdsakus. Ir vėliau, jau per ikiteisminį tyrimą, ji bandė simuliuoti pamišusią, nes taip matė vieną moterį darant seriale.
Nors šiandien A.Jonaitienė dievagojasi labai išgyvenusi tomis vaikų paieškos dienomis, tačiau visi jos veiksmai liudija ką kita. Tuo metu, kai visa Lietuva buvo kankinama nerimo dėl dviejų dingusių vaikų, ji sugebėjo paslapčia nuo vyro siųsti draugui žinutes: „Meiluti, pasiilgau, kaip noriu prisiglausti prie tavęs, bučkis.“
Panašias žinutes moteris siuntinėjo ir iš karto po laidotuvių. Po to, kai televizijos per žinias rodė, kaip ji alpsta prie vaikų karstų ir kapo.

Veidą slėpė po kauke

V.Jonaičio apklausa vakar teisme netruko. Jis neigė žmonos prasimanymus apie terorą jos atžvilgiu. Paneigė, kad nuolat gerdavo, nors žmona pasakojo, kad gėrė kasdien ir per laidotuves.
Vyras gedėjo vaikų, jo balsas pasakojant apie tą nelemtą šių metų kovo dvidešimtąją drebėjo. O A.Jonaitienė vos kelis kartus sušniurkščiojo nosimi, atrodo, labiau gailėdama savęs, o ne vaikų.
Vakar liudijo ir Nerijus Plekavičius, teisiamosios draugas, su kuriuo ji susipažino per skelbimą televizoriaus ekrane. Skelbimą įdėjo A.Jonaitienė: 34 metų moteris ieško draugo. Atsiliepė Nerijus, vakar teisme slėpęs veidą po kauke. Jis patvirtino pradžioje žinojęs tik apie tris Jonaičių vaikus – apie kitus du sužinojęs tik tada, kai jie dingo – kelionėje jam tai pasakęs draugas, taip pat dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju.
Su Alma Nerijus iš karto sutaręs – jokių perspektyvų, tiesiog bus draugai. Atrodo, A.Jonaitienei atrodė kitaip. Teisme ji neigė turėjusi rimtų ketinimų dėl šio draugo, tačiau įrodymai kalba ką kita. Panašu, kad moteris iš anksto viską suplanavo – nuslėpė, kad turi Mantą ir Tomą, vėliau juos ir nužudė.

Vaikai viską žinojo

Kaimymai gedi vaikų, kurie tiesiog augo jų akyse. Ateidavę saldainių, pakalbėdavę. Vaikai gerai sutarė su mama, ji jais rūpinosi.
Kaimo žmonės šią žmogžudystę laiko keista ir mįslinga. „Žiūrėkit, ar teisme nepaaiškės dar kas nors, čia tiek daug neaiškumų. Man atrodo, kad visa šeima iš karto žinojo apie tą nužudymą, – sakė viena kaimynė. – Ir dukra žinojo, o gal ir vyras.“
Vakar teisme A.Jonaitienė patvirtino, kad vaikai žinojo apie visus jos paklydimus, o Mantas net ją erzindavo dėl to. V.Jonaitis teisme taip pat prasitarė, kad jau pirmą vakarą žmonai išrėžęs: „Juk tu tai padarei, tai prisipažink.“