KAIP VILNIAUS ORO UOSTUI TAPTI TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ GABENIMO CENTRU?

Nors keleivių srautai šalies oro uostuose auga, jau kelerius metus iš eilės tiek Lietuvoje, tiek Europoje krovinių ir pašto gabenimo augimas sulėtėjęs. Remiantis išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį šalies oro uostuose pakrauta ir iškrauta 1 proc. mažiau krovinių, nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Europos mastu – metinis augimas šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis siekia 1,1 proc. Atsižvelgiant į krovinių ir pašto gabenimo oro transportu lėtėjimą, konkurencija tarp tokias paslaugas teikiančių įmonių tampa vis pastebimesnė, tad bendrovės ieško naujų sprendimų – ne tik kaip išsiskirti, bet ir būti naudingoms šalies oro uostams globaliame kontekste.

Vienas iš būdų krovinių transportavimo oru rinkoje didinti veiklos efektyvumą ir apimtis – skaitmenizavimas, kurio diegimu aviacijos industrijoje itin rūpinasi Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Prie globaliu mastu asociacijos diegiamos daugiašalės elektroninio oro važtaraščio sistemos (e-AWB) prisijungė ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovė „Litcargus“, veiklą Lietuvoje vykdanti Vilniaus ir Kauno oro uostuose, vokiečių bendrovės „Lufthansa Cargo“ sertifikuota kaip pasiekusi aukščiausią – 100 proc. skaitmenizavimo lygį regione. „Litcargus“ ir įmonės klientai jau dabar skaičiuoja naudą: jeigu, pavyzdžiui, anksčiau kiekvienam tarptautiniam kroviniui gabenti prireikdavo beveik 30 skirtingų dokumentų, vadinasi, ir daugiau laiko bei lėšų sąnaudų, tai perėjus prie elektroninio oro važtaraščio sistemos (e-AWB) įmonė kasdien sutaupo 40 proc. darbuotojų laiko ir keletą tūkstančių eurų per mėnesį.

„Investicijos į visišką popierizmo atsisakymą ir prisijungimą prie IATA skaitmeninės sistemos siekė daugiau nei 10 tūkst. eurų, tačiau nauda – akivaizdi. Ne tik mums, bet ir pačiam Vilniaus oro uostui, mat dabar vokiečiai Vilnių mini kaip stotį, kuri pirmoji Europoje visu 100 proc. tapo kompiuterizuota“, – šypteli „Litcargus“ krovinių terminalo direktorius Robertas Jonyla.

Pasak R. Jonylos, e-AWB sistemos naudojimas didina „Litcargus“ patikimumą tarptautiniame kontekste, tikslumą dokumentuose, išvengiant žmogiškųjų klaidų, efektyvumą, tvarkant krovinių duomenis. Tai taip pat leidžia įmonei sumažinti veiklos sąnaudas: racionaliau išnaudoti žmogiškuosius resursus, didinti produktyvumą bei pagreitinti krovinių, gabenamų oro transportu, pristatymą, mažinti aplinkos taršą, atsisakant popieriaus ir dokumentų archyvavimo.

„Nors skaitmenizacija – tik vienas iš žingsnelių, Vilniui siekiant tapti tarptautinių krovinių gabenimo oro transportu centru, – jis labai svarbus. Tai suteikia stiprias pozicijas krovinių gabenimo rinkoje Baltijos šalyse. Sekantis itin svarbus žingsnis – kitų metų vasario mėnesį atidaromas naujas ir modernus aviacinių krovinių aptarnavimo terminalas su įdiegta moderniausia krovinių ir siuntų tikrinimo įranga. Tai leis padidinti aptarnaujamų krovinių srautus bei padės juos aptarnauti žymiai efektyviau“, – sako „Litcargus“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

IATA keleivių ir krovinių pervežimo sektoriuje sistemą e-AWB pradėjo diegti 2011 metais. Šiandieninė šios e-sistemos skverbtis 50 didžiųjų pasaulio oro uostų yra 34 proc. IATA tikisi, kad iki šių metų pabaigos e-AWB naudosis jau 45 proc. aviacijos industrijos dalyvių.