Kas išgelbės sostinę nuo milžiniškų spūsčių? | KaunoDiena.lt

KAS IŠGELBĖS SOSTINĘ NUO MILŽINIŠKŲ SPŪSČIŲ?

Vienas Vilniaus skiriamųjų ženklų, kuriuo sostinė garsėja (deja, ne iš gerosios pusės) jau daugelį metų, – nesibaigiančios spūstys. "Vilniaus diena" mėgino aiškintis, kas dėl to kaltas – prastas eismo planavimas ir reguliavimas ar, pavyzdžiui, patys vairuotojai?

Automobilių per daug

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo instituto direktorės prof. dr. Marijos Burinskienės teigimu, Vilnius yra nepatogus transportui miestas, nes turi spindulinę-žiedinę gatvių sistemą, kai gatvės iš visų krypčių "atvažiuoja" į centrą ir ten susikerta. Tiesa, dabar jau turime aplinkkelius – Senamiesčio, Vakarinį, Pietinį, trūksta tik Šiaurinio. Kol aplinkkelių nebuvo, problemos buvo dar didesnės, nes visi automobilių srautai kirsdavosi centrinėje miesto dalyje.

Kita problema, anot profesorės, jog kadaise mes labai įtikėjome, kad visur reikia važiuoti automobiliu. Tarybiniais laikais eismas ir gatvės buvo planuojamos taip, kad būtų gerai automobiliams, ir dabar dar dauguma įsivaizduoja, kad taip ir turi būti, kad tik tie, kurie važiuoja mašina, yra svarbūs, o tie, kurie važiuoja viešuoju transportu, dviračiais ar eina pėsčiomis – jau nesvarbūs. Ir prastu eismo organizavimu bei spūstimis paprastai piktinasi tie, kurie važiuoja automobiliais.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

"Dabar visa Europa atsisuko į tai, kad būtina keisti požiūrį, reikia atsisakyti automobilių mieste, nes didėja triukšmas, didėja užterštumas, stovime kamščiuose, įvyksta eismo nelaimės. Visa tai – neigiamos automobilizacijos pasekmės," – sakė M.Burinskienė.

Dabar dažniausiai būna taip: sėdi žmogus automobilyje kamštyje ir piktinasi: kur jie visi važiuoja?

Pasak jos, automobilių skaičius nuo kokių 1990 m. išaugo maždaug keturis kartus, tačiau miesto infrastruktūra beveik nepasikeitė – gatvės juk netapo platesnės. Ir Europoje dabar nesiruošiama daryti plačių gatvių, priešingai – siekiama daryti jas siauresnes, kad kuo mažiau važiuotų automobiliais. Siekiama, kad į centrines miesto dalis, ypač į istorines, įvažiuotų kuo mažiau individualaus motorinio transporto, kad stovintys automobiliai neužimtų erdvės. Daug kur miesto centre paliekama vos viena eismo juosta mašinoms, kita erdvė skiriama dviratininkams ir pėstiesiems. Ilgą laiką, kalbant apie eismo dalyvius, omeny buvo turimi vairuotojai, dabar jau pradedama kalbėti ir apie pėsčiuosius, nes vairuotoju tu nebūtinai gali būti, o pėsčiuoju būsi visada. Bet dėl to turi pasikeisti ir žmonių požiūris. Juk dabar dažniausiai būna taip: sėdi žmogus automobilyje kamštyje ir piktinasi: kur jie visi važiuoja?

Sutvarkykime viešąjį transportą

Pasak M.Burinskienės, tam, kad žmonės išliptų iš automobilių, mieste turi būti sukurta patogi viešojo transporto sistema. Dabar Vilniuje jau galima gauti pakankamai informacijos, kada koks viešasis transportas važiuoja, yra mobiliosios aplikacijos, tad puikiai galima judėti ir nesinaudojant automobiliu. Bet yra dar viena problema – visuomenės požiūris į viešąjį transportą ir žmogų, kuris juo naudojasi. Todėl net ir tie, kurie dirba centre, kuriems automobiliu važiuoti nepatogu, o jį laikyti centre – brangu, vis tiek juo važiuoja.

"Iš esmės automobilis reikalingas tiems, kam per dieną reikia pakeisti daug vietų, iš vienos vietos važinėti į 

kitą – tada jūs galbūt greičiau nuvažiuotumėte ir laimėtumėte prieš viešąjį transportą, – sakė profesorė. – Žinoma, kai kuriems automobilis yra ne prabanga, o būtinybė.

Pavyzdžiui, šeimoms, kurios turi vaikų ir juos vežioja, nes pas mus sugriuvo ta sistema, kad einame į arčiausiai gyvenamosios vietos esančią mokyklą, darželį, tad lakstome po visą miestą. Atkreipkite dėmesį – per vaikų atostogas kamščių mieste būna mažiau. Jei vaikai galėtų eiti į ugdymo įstaigas šalia namų, tėvų mašinų gatvėse būtų mažiau".

Specialistės manymu, galima būtų išskirstyti darbo laiko pradžią, kad nevažiuotų visi į darbą tuo pačiu metu. Jau dabar yra įmonių, kurios leidžia ateiti į darbą nebūtinai visiems lygiai 8 ar 8.30 val., ir taip žmonių srautai šiek tiek pasiskirsto.

Problemas spręskime patys

Tokiai profesorės nuomonei pritaria ir lenktynininkas Benediktas Vanagas. Visų pirma, anot jo, Vilnius nėra pritaikytas tokiam automobilių skaičiui, koks dabar yra.

"Manau, automobilis kol kas Lietuvoje yra per daug lengvai įgyjamas ir dėl to mes turime nemažai su tuo susijusių bėdų, mes naudojame automobilius gerokai dažniau, nei reikėtų, per retai važiuojame visuomeniniu transportu", – sakė B.Vanagas.

Jo manymu, per pastaruosius 5–7 metus Vilniuje yra padaryta neblogų ir gana išmintingų sprendimų kalbant apie eismo reguliavimą. Tarkime, šiek tiek pagelbėja žiedinių sankryžų kitoks žymėjimas. Galbūt galėtų būti labiau savalaikis arba greitesnis sprendimas reguliuojant kai kuriuos šviesoforus. Ar gali būti eismo planavimas ir reguliavimas Vilniuje efektyvesnis? Tikrai gali. Vis dėlto, apskritai paėmus, šiuo metu Vilnius gana neblogai tvarkosi, nors kai kurie sprendimai tikrai galėtų būti kvestionuojami.

B.Vanagas teigė pats anksčiau gana dažnai piktindavosi įstrigęs kur nors kamštyje, tačiau dabar supranta, kad tai atima jo energiją. Todėl dabar, pamatęs absurdiškas situacijas, dažniausiai šypsosi. O pats, kadangi mato tam tikrus eismo principus, turi "atidirbęs" ir tam tikrų triukų, kurie padeda greičiau įveikti bet kurį atstumą mieste nei kitiems. O nemaža dalis žmonių, kurie piktinasi eismo organizavimu stovėdami prie vienos ar kitos sankryžos, dažniausiai nemato visumos, ir jiems atrodo, kad, išsprendus problemą toje sankryžoje, iškart visame mieste pasikeistų situacija. Specialistai žiūri į visumą ir mato, kad labai dažnai, palengvinus situaciją vienoje sankryžoje, atsirastų dar didesnė problema kitoje.

"Kiekvienas žiedas, kiekviena sankryža turi savo praeinamumą. Jeigu važiuoja didesnis automobilių skaičius, natūralu, kad sankryža ar žiedas kemšasi. Tad čia susiduriame ne tik su eismo planavimo, bet su valstybės planavimo klausimu, – sakė B.Vanagas. – Pavyzdžiui, kai mokyklose būna atostogos, Vilniuje kamščiai sumažėja. Kodėl? Nes kai reikia į mokyklą, visi tėvai tuo pačiu metu veža vaikus, tad didelis skaičius žmonių, turinčių tą patį interesą, patenka į eismą. Tas pats yra su įstaigų, organizacijų darbo laiku. Jeigu mes bent šiek tiek diferencijuotume, jeigu būtų galima į darbą kažkam eiti 7, kažkam 8, kažkam 9, o kažkam – 10 val., automobilių skaičius šiek tiek išsiskaidytų. Tačiau, norint tai padaryti, kyla įvairių papildomų, ne vieną įstaigą liečiančių problemų."

Lenktynininkas papasakojo, kaip stovėjimo kamščiuose problemą buvo sugalvota spręsti jo įmonėje – biurą iš centro buvo nuspręsta perkelti į miegamąjį rajoną. Tad dabar, kai visi važiuoja iš miegamųjų rajonų į centrą, jo darbuotojai važiuoja į priešingą pusę ir išvengia kamščių.

Dar vienas pavyzdys: B.Vanagas prisiminė laiką, kai jo sūnus, kuris dabar yra studentas, turėjo eiti į darželį. Tėvai tada ieškojo vaikui darželio, kuris atitiktų jų lūkesčius. Rado tokį, tačiau važiuoti į jį reikėjo 25 km. Jei nuvežus reikėdavo grįžti namo, o vakare važiuoti vaiko pasiimti, per dieną tekdavo suvažinėti 100 km. Ką padarė šeima? Pakeitė gyvenamąją vietą – apsigyveno arčiau darželio ir taip išsprendė problemą.

"Mes labai dažnai tikimės, kad kažkas kitas išspręs mūsų problemas. Tačiau kai kurias jų galime išspręsti patys. Tad jei miestas ir patys vilniečiai spręstų su eismu susijusias problemas, situacija sparčiai gerėtų, – sakė lenktynininkas. – Kiekvienas turime pasirinkimą – arba piktintis, kad ne viskas vyksta, kaip norime, arba pagalvoti, kokių pokyčių, kurie mums palengvintų gyvenimą, galime padaryti patys. Tikėsite ar ne, bet aš Vilniuje beveik nestoviu kamščiuose, nes pats galiu planuoti savo darbo laiką, kur bus mano biuras, kur gyvensiu, kada, kur ir kokiu keliu važiuosiu. Tai man padeda sutaupyti laiko ir išvengti eismo planavimo problemų."

Bus bėdų dėl paspirtukų

Pastaruoju metu atsiranda vis geresnės galimybės judėti po miestą dviračiais, paspirtukais. Tiesa, paspirtukai, B.Vanago įsitikinimu, dar iškels daug klausimų, kuriuos teks spręsti, nes Lietuvoje dar nėra tinkamos naudojimosi jais kultūros ir nėra aiškiai apibrėžtas jų eismas. Tad turėsime bėdą ir, greičiausiai, pradėsime tai spręsti tik tada, kai atsitiks kokia tragiška nelaimė. Vis dėlto jau dabar yra galimybės judėti po miestą, pavyzdžiui, elektriniais paspirtukais, ir tai, bent jau šiltuoju metų laiku, gali išspręsti daug problemų.

Eismo mieste planavimas, pasak lenktynininko, yra daugiau nei tik nubrėžti eismo juostą, sureguliuoti šviesoforą ar pakabinti vienokį ar kitokį ženklą. Savivaldybėje reikia žmonių, kurie būtų kompetentingi spręsti su eismu susijusius klausimus, kurie domėtųsi naujausiomis technologijomis, galėtų naudotis tiek infrastruktūrinėmis, tiek kitomis eismo reguliavimo naujovėmis. Reikia, kad miesto eismo reguliavimas būtų integruotas ir galėtų turėti kintamą algoritmą. Čia didelis mokslinis darbas, kuris turi būti padarytas. Taip pat būtina šviesti žmones, gerinti vairuotojų eismo kultūrą, ugdyti jų sąmoningumą.

Per menka kontrolė

Ypatingą dėmesį vairuotojų kultūrai ragina skirti ir buvęs lenktynininkas, dabar vairavimo instruktoriumi Vilniuje dirbantis Bronius Kazlauskas.

"Nieko blogo apie eismo organizavimą Vilniuje pasakyti negaliu – aplinkkeliai išsprendė daug problemų, sumažino automobilių srautus. Gal tik jie turėjo būti platesni pagal mūsų automobilių skaičių – planuodami turėjo numatyti perspektyvą. Tad dabar ir jie jau šiek tiek užkimšti, bet jeigu jų nebūtų, mieste apskritai būtų tragedija", – sakė B.Kazlauskas.

Elkis gatvėje taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.

Vis dėlto kasdien po miestą važinėjantis vyras daugiausia pretenzijų savivaldybei ir policijai turi dėl per menkos eismo ir vairuotojų kontrolės. Anot jo, daug vairuotojų, kurie važiuoja kaip nori ir kur nori, viršija greitį, rikiuojasi bet kaip, kitus gąsdina ir sukelia avarines situacijas. Eismas Vilniaus gatvėse, vairavimo instruktoriaus teigimu, kaip laukiniuose vakaruose – kas kaip nori, tas taip važiuoja, o kontrolės ir policijos mažai.

"Kamščiai, kuriuose stovime, dažniausiai susidaro dėl vairuotojų kaltės. Jeigu jie laikytųsi eismo taisyklių, važiuotų leistinu greičiu, "nešokinėtų" iš juostos į juostą, "neužspaudinėtų" kitų, būtų viskas gerai. Tik dėl mūsų vairuotojų kultūros stokos kyla daugiausia problemų. Kadangi aš jau važinėju 50 metų, galiu drąsiai apie tai spręsti, – sakė B.Kazlauskas. – Vairuotojų pagarba vienas kitam, tolerancija – tik tai gali išgelbėti situaciją. Elkis gatvėje taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi – toks būtų mano patarimas visiems."

GALERIJA

  • B.Kazlausko teigimu, eismas Vilniaus gatvėse – kaip laukiniuose vakaruose: kas kaip nori, tas taip važiuoja, o kontrolės ir policijos – mažai.
  • M.Burinskienės teigimu, Vilnius yra nepatogus transportui miestas, nes gatvės iš visų krypčių „atvažiuoja“ į centrą ir ten susikerta.
  • Eismo mieste planavimas, pasak lenktynininko B.Vanago, yra daugiau nei tik nubrėžti eismo juostą, sureguliuoti šviesoforą ar pakabinti vienokį ar kitokį ženklą.
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Ruby Recker

„Google“ už kiekvieną mėnesį už darbą internete sumokėjo nuo 18000 iki 25000 dolerių. Paskutinį mėnesį aš uždirbsiu $ 23618 iš „GoogLe“ ir esu nuolatinis studentas, o aš laisvalaikiu dirbu nuo 2 iki 3 valandų per dieną. kiekvienas žmogus gali prisijungti prie šio darbo ir pradėti uždirbti internete, kaip ir aš. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­e­­b­­J­­o­­b­­98.C­­o­­m

Susirask tikrą darbą

Burinskiene- susirask ne valdišką o tikrą darbą ir pažiūrėsime kaip užgiedosi kai reikės kelis kartus per miestą viešuoju pervažiuoti .Kaip man nusibodo kad aukštosiose karaliauja bukpročiai dykaduoniai nežinantys kaip dauguma žmonių gyvena

?

Kodel naujus kvartalus stato su spūstimis?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS