Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė nepasirašė statybos leidimo, be kurio negalima pradėti Kauno pilies atstatymo darbų. Dokumentą viliamasi gauti šią savaitę.
Susiginčijo dėl terminų
Kauno pilies atstatymo ir visuomenės poreikiams pritaikymo dalies projekto vykdytojai tikėjosi, kad jau šią savaitę pajudės statybos darbai, tačiau vakar rytą Kauno apskrities viršininkė pareiškė, kad statybų leidimo nepasirašys. Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nėra pateikusi visų būtinų dokumentų.
"Manyčiau, kad tai yra atsakingas pareigas užimančių darbuotojų neatsakingas požiūris į darbą", – rėžė O.Balžekienė.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis aiškino, kad sumaištis kilo dėl terminų, kurie naudoti kuriant pilies atstatymo projektą. Dėl to urbanistikos specialistai susiginčijo, ar, vykdant numatytus statybos darbus, reikia detaliojo plano, ar užteks specialiojo.
"Visą laiką buvo kalbama apie pilies atkūrimą, tačiau vienoje projekto rengimo stadijoje įsimaišė žodis rekonstrukcija. Dokumentuose reikia pakeisti vieną žodį ir viskas turėtų būti gerai", – įsitikinęs R.Miliukštis.
Šiandien Kauno apskrities viršininko administracijoje įvyks posėdis, per kurį bus bandoma ieškoti būdų, kaip išsisukti iš susidariusios padėties.
Reikalauja pakeisti projektą
Statybų darbus ketinta pradėti liepą, bet jų startas vis atidėliotas dėl projekto tobulinimo. Projektu labiausiai nepatenkinti "Pilies" draugijos nariai. Vakar jie Kauno merui Andriui Kupčinskui įteikė 1,4 tūkst. piliečių parašų, kuriais reikalauja, kad pilis būtų atstatyta naudojant ne modernias, o lietuviškas, senovinei piliai statyti naudotas medžiagas. Draugijos narys Rimvydas Žiliukas įrodinėjo, kad rengdami pilies atstatymo projektą architektai nesiklausė visuomenės nuomonės. "O žmonių nuomone, geriau nieko nestatyti nei siūlomu projektu pilį sudarkyti", – tikrąją visuomenės nuomonę esą žino R.Žiliukas.
Draugijos nariai reikalauja, kad architektai vėl sėstų prie projekto brėžinių. R.Žiliukas teigia, kad "Pilies" reikalaujami pakeitimai nėra dideli, o projekto pakoregavimui užtektų mėnesio.
Patikimų šaltinių nėra
Draugijos oponentai sako, kad projektą derino specialistai, kurių kompetencija – neabejotina, o visiškai atkurti buvusio pilies vaizdo neįmanoma, nes nėra išlikusių jokių patikimų istorinių šaltinių, liudijančių, kaip pilis atrodė kadaise.
Archeologiniams kasinėjimams ir daliai pilies atkurti iš viso gauta apie 2,2 mln. litų. Didžioji dalis pinigų – iš vadinamojo Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo. Apie 0,5 mln. litų jau išleista archeologiniams kasinėjimams. Per juos atkastas bokštas beveik neliestas nuo tų laikų, kai Kauno pilį 1362 m. užėmė kryžiuočiai ir ją sugriovė.
Nustatyta, kad atkastas pilies bokštas yra pats seniausias išlikęs mūras Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje. Jį galima lyginti tik su Senųjų Trakų radiniais ir Vilniaus Žemutine pilimi.
Kitais metais tikimasi gauti daugiau nei milijoną litų Kauno pilies aplinkai sutvarkyti. Teritoriją ketinama pritaikyti renginiams. Be to, pastatyti tiltelį, įrengti apšvietimą.
Naujausi komentarai