Aleksoto gyvūnų prieglauda, vadovaujama Karolio Masilionio, priversta nutraukti savo veiklą. Ją po konkurso perims kiti gyvūnų globėjai.

"Baisiai skauda širdį – 15 metų atidaviau šiems gyvūnų globos namams. Per prabėgusius metus investavome į prieglaudą dešimtis tūkstančius litų, kuriuos paaukojo kauniečiai ir britai, suradome šeimininkus tūkstančiams buvusių bedalių šunelių. Bet gal buvusi mano mokinė Jurgita Gustaitienė, kuri, neabejoju, čia šeimininkaus po manęs, dirbs geriau?" – samprotavo K.Masilionis, atsisveikindamas su savo keturkojais globotiniais.

Vakar pasibaigė terminas, kai K.Masilionis turėjo pašalinti per virtinę patikrinimų Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nustatytus trūkumus arba, jų neįvykdęs, nutraukti sutartį su miesto savivaldybės kontroliuojama įmone "Kauno švara", kuri nuomojo prieglaudai pastatus ir žemę. Kadangi K.Masilionis vadovavo prieglaudai be konkurso (šioms paslaugoms teikti), tai tapo dar viena priežastimi "Kauno švarai" nutraukti sutartį.

Prie Kauno savivaldybės įkurtos Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė Orinta Leiputė pasidžiaugė, kad "Kauno švara" nekeis Aleksote nuo 1962 m. veikiančios prieglaudos (sovietmečiu čia buvo karantino punktas) paskirties. Kas bus naujasis gyvūnų prieglaudos šeimininkas, priklausys nuo konkurso sąlygų.

Anot "Kauno švaros" generalinio direktoriaus Dariaus Tumyno, konkurse galės dalyvauti tik juridiniai asmenys, turintys veterinarinio patvirtinimo numerį (veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams). K.Masilionis šiame konkurse nedalyvaus, nes, anot jo, nepajėgė ir nepajėgs, remiamas vien visuomenės lėšomis, įvykdyti veterinarinių reikalavimų gyvūnų globos namams, samdyti veterinarijos gydytoją, teikiantį įvairias veterinarijos paslaugas, pirkti vaistų gydyti sergantiems keturkojams ir pan. K.Masilionio nuomone, tokio specialisto paslaugoms ir jam išlaikyti kiekvieną mėnesį reikėtų maždaug 5 tūkst. litų.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininko Beno Noreikio nuomone, apmaudu, kad iš LGGD atimta galimybė teikti globą laikinai netekusiems namų gyvūnams. "Į prieglaudą Seniavoje dažniausiai patekdavo kauniečių iš namų atvežti įvairaus amžiaus šunys, kurių veterinarinei priežiūrai Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kėlė tokius pat reikalavimus, kaip ir benamiams gyvūnams. Skaudu ir tai, kad gyvūnų globą gali perimti žmonės, kurie iš to daro verslą – užsienio šalyse taip nėra!" – pastebėjo B.Noreikis.

Būsimojo konkurso reikalavimus greičiausiai įveiks tik "Nuaras". Kita gyvūnų globos tarnyba "Pifas", vadovaujama Brigitos Kymantaitės, dar nežino, ar dalyvaus konkurse.

Seniavos gyvūnų prieglauda buvusioje karantino bazėje pradėjo veikti 1994 m. liepos 15 d.
1999–2000 m. prieglaudoje pastatytas namelis katėms, devyni lauko voljerai su būdomis lauko šunims (voljerai apkalti lentelėmis, su langais), įrengta 12 voljerų prieglaudos pastato viduje, jų sienos ir grindys išklotos plytelėmis, pastatyta krosnis, įrengta vietinė kanalizacija ir vandentiekis. Šalia suręstas šuns pavidalo namas, kuriame vykdavo paskaitos jaunimui apie šunų laikymą ir priežiūrą. Visus darbus be atlygio atliko K.Masilionis ir jo darbuotojai.

Be kauniečių, šias statybas rėmė ir Didžiosios Britanijos gyvūnų globos organizacijos.
K.Masilionis sako niekada neužmiršiantis vieno gelbėto gyvūno – mažo kačiuko, įstrigusio daugiabučio namo vėdinimo kanale. Teko keliuose butuose prakalti angas, kad po keturių valandų varginamo darbo būtų išgelbėta kačiuko gyvybė.

Uždarius prieglaudą, iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus ketinama atimti pinigus, kuriuos šiemet, kaip 2 proc. pajamų mokesčio, gyventojai skyrė K.Masilionio globotiems gyvūnams.