KONTROLIERĖ: A. LANDSBERGIENĖS ATVEJIS ATSKLEIDĖ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMO SPRAGAS

„Lietuvos energijos“ įmonė „NT Valdos“ teisėtai ketino statyti naujus pastatus konservatorių vadovo žmonos Austėjos Landsbergienės mokyklai, tačiau šis atvejis atskleidė sistemines valstybės turto valdymo spragas, teigia Valstybės kontrolė.

„Valstybės valdomų įmonių veikla neapsiriboja tik strateginiu sektoriumi, kuriame jos veikia. Šiuo atveju nekilnojamojo turto vystymas buvo ir yra numatytas dukterinės bendrovės įstatuose, strategijose, kituose strateginiuose dokumentuose, kurie buvo patvirtinti tiek bendrovės valdybos, tiek pristatyti „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai, į kurią įeina trijų ministerijų viceministrai ir ministro pirmininko patarėjas, taip pat trys nepriklausomi nariai. (...) Natūraliai kyla klausimas aplinkai, ar normalu, kad energetikos sektoriuje veikianti įmonė užsiima nekilnojamuoju turtu. Vien iš to, kad mes šiandien apie tai kalbame, akivaizdu, kad visuomenės lūkestis yra kitoks“, – trečiadienį Seimo Audito komitete sakė Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė.

Ji pristatė Seimo pavedimu atliktą valstybės auditą, kuriame vertino 2015 metų rugsėjo 11 dieną sudarytą preliminarią sutartį tarp „Lietuvos energijos“ bendrovės „NT Valdos“ ir A.Landsbergienės vadovaujamos Karalienės Mortos mokyklos.

Pagal šią preliminarią sutartį, „NT Valdos“ už maždaug 7 mln. eurų sostinės senamiestyje, Gervėčių gatvėje, būtų pastačiusi naują 8,1 tūkst. kvadratinių metrų pastatą ir išnuomojusi mokyklai.

Dabar tame pačiame sklype veikiančiai Karalienės Mortos mokyklai, pasak A.Landsbergienės, trūksta patalpų. Mokykla 2013 metais yra išsinuomojusi 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą iš „Lietuvos energijos“ įmonės „NT Valdos“. Ši dukterinė energetikos bendrovės įmonė rūpinasi visu „Lietuvos energijai“ nereikalingu nekilnojamuoju turtu. Mokykla moka maždaug 3 eurų nuomos mokestį už kvadratinį metrą.

Valstybės kontrolė pareiškė, kad galiojantys teisės aktai leido „NT Valdos“ sudaryti minėtas sutartis, tačiau tuo pačiu auditoriai pabrėžė, kad nauja statyba išnuomotoje valstybinėje žemėje yra nenaudinga.

„Pamatinė problema – kad vystytas projektas nebuvo viešintas. Nebuvo suteiktos galimybės kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti į šitą projektą“, – tvirtino S.Rojutė.

Preliminari sutartis dėl naujų pastatų statybos nebuvo pradėta įgyvendinti. Ji nutraukta šių metų kovą, kai žemės ir patalpų nuoma Karalienės Mortos mokyklai susidomėjo politikai.

Seimo Audito komiteto posėdyje dalyvavęs laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pavaduotojas Marius Buja pranešė, kad tarnyba sieks iš „NT Valdų“ atsiimti dalį sklypo Gervėčių gatvėje, nes jis priskirtas pastatui, kuris nenaudojamas.

„NŽT Vilniaus miesto skyrius, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad vienas iš statinių yra nenaudojamas. Žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami statiniui eksploatuoti, kadangi nustatyta, kad statinys nenaudojamas, todėl bus nuomos sutartis nutraukiama. Bet ta dalis, kuri buvo priskirta naudojamam statiniui, ta liks“, – BNS aiškino M.Buja.

Jo teigimu, sklypą sumažinus maždaug trečdaliu – apie 30 arų iš 80 – mokyklos darbui tai įtakos neturės.

„Jeigu bus taip, kad „NT Valdos“ nesutiks abipusiu sutarimu nuomos sutarties toje dalyje nutraukti, kreipsimės į prokurorą prašydami ginti viešąjį interesą“, – teigė NŽT atstovas.

Valstybės kontrolės atstovės S.Rojutės teigimu, „Lietuvos energijos“ turto valdymo pavyzdys parodė, kad valstybė neturi strategijos, kaip turėtų būti valdomas valstybės įmonėms nereikalingas turtas.

„Su šiuo pavieniu pavyzdžiu turėjome galimybę pamatyti labai sisteminių problemų valstybės mastu, – teigė ji. – (...) Pateikėme rekomendaciją Vyriausybei įvertinti visų valstybės įmonių, įskaitant ir dukterinių, veiklas, mastą, atitikį strateginiams dokumentams ir sektoriams, kuriuose jos veikia. Tokių atvejų gali būti ne vienas ir ne du.“

„Mūsų netiksliais duomenimis, o tikslių duomenų Lietuvoje, mūsų žiniomis, neturi niekas (...) vien tiesiogiai valdomų dukterinių įmonių yra 35 be šitos“, – tvirtino Valstybės kontrolės atstovė.

Seimo Antikorupcijos komisija valdančiųjų balsais anksčiau yra nustačiusi, kad A.Landsbergienė, su bendrove „NT valdos“ pernai sudariusi preliminarią sutartį dėl naujos mokyklos statybos, siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.

„NT Valdos“ kovo pabaigoje nutraukė sutartį su A.Landsbergiene, o ši patvirtino, kad nereikalaus baudos, nors sutartis tai numato.