Bandymai sugriežtinti darbe išgėrusių darbuotojų ir jų darbdavių atsakomybę sulaukė prieštaringų vertinimų. Vadovai piktinasi, kad turi kaip vaikus prižiūrėti suaugusius žmones.
Išgėrusiesiems darbe – ne vieta
Jei Seimas pritars, nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų apsvaigę darbo vietoje sučiupti darbuotojai turės susimokėti baudą iki 300 litų. Jei įkaušęs žmogus dar ir imsis pavojingo darbo, jam grės bauda iki tūkstančio litų. Išgėrę negalės ne tik dirbti, bet ir vaikščioti po darbovietės teritoriją.
Kentės ir darbdaviai. Už darbe taurelės neatsisakiusį darbuotoją jiems gali tekti susimokėti baudą nuo 1 iki 3 tūkst. litų.
Šiuo metu už girtavimą darbe baudžiama, tačiau šis nusižengimas nebuvo išskiriamas iš kitų saugos ir sveikatos pažeidimų. Darbininkai mokėdavo iki 100, o darbdaviai nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Maksimalios baudos skiriamos išskirtiniais atvejais. Planuojamos naujovės leis sugriežtinti kontrolę.
Baudos – ne išeitis
Apibrėžti atsakomybę už girtavimą darbe imtasi, nes iš visų darbo metu žuvusių žmonių vos ne kas trečias buvo neblaivus. Tačiau su kvapeliu dirbančius žmones gaudančios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai mano, kad šita priemonė problemos sprendimo negarantuos. "Mirties bausmė neatbaidė nuo žudymų. Bauda – būtina, bet vienkartinė priemonė. Jau kelerius metus dirbame šviečiamąjį darbą, bet jėgų reikia mesti dar daugiau", – kalbėjo VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjas Arūnas Lupeika.
Dažniausiai neblaivūs darbo metu nukenčia statybininkai. Statybų verslu užsiimančių bendrovių vadovai sako, kad prasižengusiųjų kontroliuoti beveik neįmanoma. "Bet kur darbuotojas gali įsipilti tris butelius alaus. Kaip galima sukontroliuoti 500–1000 žmonių? Prie kiekvieno darbininko vadovo nepastatysi", – pastebėjo Kauno bendrovės "Kamesta" generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius.
"Kamesta" dėl neblaivių darbuotojų baudas sumoka kelis kartus per metus.
V.Marcinkevičius juokiasi iš numatomos baudos darbininkams dydžio ir piktinasi, kad visa atsakomybė perkeliama ant darbdavio pečių. "Mes VDI inspektorių paklausėme, ar įstatyme yra koks nors punktas, kada darbdavys gali likti nekaltas. Pasirodo, nėra", – stebėjosi jis.
Gers dėl krizės?
Kaip svarbi inicijuojamų pataisų priežastis įvardijama finansinė krizė. Manoma, kad jai užklupus darbininkai savo sielvartą ir rūpestį gali imti skandinti taurelėje. Tačiau yra ir kitaip manančiųjų, kurie tvirtina, kad krizės akivaizdoje darbe girtaujančiųjų mažėja. Tai jaučiama ir statybų sektoriuje. Dar prieš gerą pusmetį dėl darbo nesirūpinę statybininkai, sumažėjus darbo apimtims, dėl savo darbo vietų nebėra užtikrinti, o kitą darbovietę susirasti gali būti sunku. Imta vertinti darbo vietas.
Griežtesnė tvarka turėtų paskatinti darbdavius imtis akylesnės darbe gurkšnoti pomėgio kontrolės.
Tai pajutę alkotesterių prekeiviai jau ėmėsi kelti naujas savireklamos bangas. Šiuos prietaisus turėtų įsigyti ne tik privačios bendrovės.
Savivaldybėje reidų neplanuojama
Kauno miesto savivaldybė alkotesterį nusipirko 2006 m. Įtarus, kad vienas vairuotojų gali būti neblaivus, jo pageidavo Transporto poskyrio vedėjas Vytautas Valenta. Nuo to laiko prietaisas guli pas jį ir buvo panaudotas vos kelis sykius.
"Nekyla įtarimų, tai kam naudoti", – sakė V.Valenta.
Alkoholio koncentracijos matavimo prietaisas iš darbo iškrapštė Švietimo ir kultūros įstaigų ūkinės veiklos planavimo skyriaus vyr. specialistę Eleną Sodaitienę. Moteris ne kartą įtarta apsvaigusi pasirodžiusi darbe. Beveik prieš metus ji sukėlė avariją ir atsisakė pūstelėti į alkotesterį, tačiau jos viršininkai specialistės atleisti iš darbo nerasdavo tinkamo pagrindo. Pavasarį pasitaikė proga. Gavę pranešimą Personalo skyriaus darbuotojai E.Sodaitienei po nosimi kyštelėjo alkotesterį, kuris parodė, kad moteris padauginusi alkoholio. Kitą dieną tarnautoja išėjo iš darbo.
Personalo skyriaus vedėja Genė Stanienė tvirtina, kad tai vienintelis toks atvejis ir reidų su alkotesteriu rankose savivaldybėje rengti neketinama. "Visi šiuo metu brangina savo darbą ir alkoholiu savivaldybėje nepiktnaudžiauja. Čia ne ta institucija, kurioje reiktų rengti reidus", – įsitikinusi G.Stanienė.
Alkoholis darbe
2007 m. darbo metu žuvo 98 darbuotojai. 29 iš jų buvo neblaivūs. Kasmet iš žuvusių darbe darbuotojų neblaivūs būna maždaug 30 proc.
Šaltinis: VDI
Dr. Ilona Čėsnienė
Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos katedros vedėja
Be abejo, alkoholizmas darbe neturėtų būti toleruojamas. Idėja graži, bet dar neaišku, kam tie sugriežtinimai bus taikomi ir kada jie bus taikomi. Viskas labai aišku vairavimo atžvilgiu. Negalima važiuoti, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės. O kokia neleidžiama riba bus šiuo atveju? Atrodo, kad pakeitimai labiausiai taikomi statybininkams, bet juk yra labai daug kitų sektorių, kurių darbuotojai taip pat vartoja alkoholį. Išgeria ir Seimo nariai. Priimant delegacijas išgerti butelį vyno – įprasta. Ar tai bus traktuojama, kaip išgėrimas darbe? Kovojant su alkoholizmu darbo vietoje turėtų būti pasitelkti ne tik draudimai. Reiktų daugiau socialinių reklamų, kurios aiškintų, kodėl negalima gerti. Ar jaučiantys ekonominę krizę žmonės pradės gerti daugiau, vienareikšmiškai pasakyti negalima. Gali padaugėti vienkartinių atvejų, kai darbe prisigeria atleidžiamas žmogus, bet, kad pradėtų gerti nuolat, turi į krūvą susidėti daug veiksnių. Į krizines situacijas žmonės reaguoja labai įvairiai.
Naujausi komentarai