Kai kuriems vandens švara telkiniuose nerūpi: kokie kyla pavojai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

„Būna švaresnis. Tikrai čia esu mačiusi švaresnio vandens“, – teigė Lauryna.

Moteris mieliau renkasi maudynes jūroje. Mėgstamiausi – Nidos paplūdimiai. Bet kai kam gerai ir čia.

„Palanga brangiai kainuoja ir toli važiuoti. Geresnės vietos nei čia – nerasi. Nors prie kranto murzina“, – kalbėjo gyventojas.

Žmogaus sveikatai pavojingo užterštumo plika akimi nepamatysi. Atliekami tyrimai, o vandenyje gali būti visko: ir virusų, ir bakterijų, o nuo jų kentėti gali poilsiautojų žarnynas, oda ar akys.

Maudyklų vanduo per sezoną tikrinamas aštuonis kartus. Specialistai ramina – Vilniuje dabar maudytis galima ir tai daryti yra saugu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praktiškai visose maudyklose vandens kokybė atitiko vandens kokybės normos reikalavimus. Buvo tirti žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų mikrobiologiniai parametrai“, – kalbėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė.

Vandens užterštumas gali padidėti po lietaus, kai vanduo aplink nuplauna visą bjaurastį: šiukšles, paukščių ir gyvūnų paliktus gamtinius pėdsakus. Kuo vanduo šiltesnis, tuo terpė bakterijoms daugintis yra palankesnė.

Vertinant kelerių metų rezultatus, vienoje Vilniaus maudyklų situacija kiek prastesnė.

„Vilniaus mieste, išskyrus Salotės ežerą, visų paplūdimių kokybė yra puiki“, – tęsė G. Norkienė.

Prie kiekvienos maudyklos apie vandens būklę privalomai pateikiama informacija, bet žmonės atviri – tokie stendai jiems nelabai rūpi.

„Kažkaip nežiūrime į švarą, tiesiog mėgaujamės procesu“, – teigė Lauryna.

Specialistai perspėja – po stiprių liūčių maudytis nepatariama.

Ežeras yra tokia vieta, kur žaibai trenkia. Žaibui trenkus į vandens paviršių grėsmė gauti elektros smūgį yra didelė.

Ugniagesiai perspėja – kai pasireiškia stichiniai reiškiniai saugiausiai likti namuose. Tačiau ką daryti, jei esate išvykę?

„Jeigu žmonės yra gamtoje su palapinėmis, jas statyti ne po aukštais medžiais, jog virstantys medžiai ant jų nenugriūtų“, – pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Ugniagesiai perspėja – žaibuojant ir esant gamtoje slėptis reikėtų žemiausiose vietose, nevažinėti dviračiais, nebėgioti, nesimaudyti vandens telkiniuose, nesiirstyti valtimis.

„Ežeras yra tokia vieta, kur žaibai trenkia. Žaibui trenkus į vandens paviršių grėsmė gauti elektros smūgį yra didelė. Žaibai dažniausiai trenkia į aukštus objektus: bokštus, medžius, tad po tokiais objektais slėptis nerekomenduotina“, – tęsė A. Gudžiauskas.

Savaitės pabaiga atneš ir karščio bangą.

„Penktadienį yra tikimybė, kad pietvakariniai rajonai gali sušilti iki 29 laipsnių“, – teigė Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

Tad staigmenų dar sulauksime.