Mobiliosios pagalbos vaikams komandos: klausimų daugiau nei atsakymų | KaunoDiena.lt

MOBILIOSIOS PAGALBOS VAIKAMS KOMANDOS: KLAUSIMŲ DAUGIAU NEI ATSAKYMŲ

Mobiliąsias komandas, kurios visą parą teiks operatyvią pagalbą krizės ištiktiems vaikams ar jų šeimoms, specialistai laiko „Matuko reformos“ ašimi, tačiau net neaišku, kaip vyks darbuotojų atranka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vaikų skyriaus patarėjas, laikinai einantis Vaikų skyriaus vedėjo pareigas Ričardas Černiauskas Eltai teigė, kad liepą darbą pradėsiančių mobiliųjų komandų specialistų atranka ir jų darbo tvarkos aprašas bus tvirtinamas.

Kur konkrečiai planuojama kurti mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiks skubią individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą? Ar darbą Vaiko teisių apsaugos skyriuose tęs darbuotojai, kuriems labiau rūpėjo popieriai, o ne skriaudžiami vaikai ir kitus aktualius klausimus ELTA uždavė R. Černiauskui, tačiau atsakymų sulaukė ne į visus.

- Kaip veiks mobiliosios komandos?

- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos profesionalių specialistų grupės per vieną darbo dieną pradės intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atliks intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku.

Paskui kartu su atvejo vadybininku bus įvertinti šeimos poreikiai dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygio šeimoje.

Mobiliosios komandos taip pat teiks intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai, siekdamos būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, teiks rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

- Kiek ir kur konkrečiai planuojama kurti mobiliųjų komandų?

- Mobiliąsias komandas (iš viso 12) numatoma kurti kiekvienoje apskrityje, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje ir Kaune. Jos pradės veikti įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, tai yra po 2018 metų liepos 1 dienos.

- Visos mobiliosios komandos darbą pradės tik nuo liepos. Ar iš pradžių bus išbandoma, kaip veikia sistema?

- (Į šį klausimą R. Černiauskas neatsakė. - ELTA). Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Siekiant kuo sklandesnės jų veikimo pradžios ir efektyvios pagalbos šeimai ir vaikui, jau dabar su vaiko teisių apsaugos specialistais tariamasi dėl mobiliosios komandos veiklos principų.

- Kaip supratau, aprašas dar nepatvirtintas. Ar nuo liepos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos atsiskaitys nebe savivaldybėms?

- Iki šiol buvusi deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai - šios institucijos darbuotojais, dirbančiais teritoriniuose skyriuose.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, visą parą veikianti vaiko teisių apsaugos sistema užtikrins vienodą praktiką apsaugant ir ginant vaiko teises, o visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis tvarkomis (vienodi standartai) ir taikomai vienodi teisiniai pagrindai.

Teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises ir atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybėje.

- Ką planuojama daryti su tais Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojais, kurie orientavosi ne į vaikų gerovę, o kad popieriai būtų tvarkingi? Ar planuojama peržiūrėti, kokios kompetencijos darbuotojai dirba rajonuose? O gal visi darbuotojai liks, tik keisis pavaldumas?

- Remiantis Valstybės tarnybos įstatymu bei Darbo kodeksu darbo pasiūlymai turi būti pateikiami visiems esamiems vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams.

Taip pat bus skelbiami konkursai naujiems ir laisviems etatams užimti, tačiau jau taikant aukštesnius reikalavimus specialistų kvalifikacijai.

Šiuo metu taip pat yra nustatyti rekomendaciniai savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų išsilavinimo, darbo patirties ir kiti specialieji reikalavimai.

Teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui įsigaliojus, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant vienodo standarto bus investuojama į žmogiškųjų išteklių kompetenciją organizuojant mokymus, dalijantis gerąja patirtimi.

***

Mintimis apie vadinamąją „Matuko reformą“ ELTA paprašė pasidalyti ir Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Linos Juškevičienės.

Specialistei abejonių kelia naujos bendros tvarkos, kaip reaguoti krizės atveju, akcentavimas. „Kartojama, kad kuriama centrinė valstybės vaiko teisių apsaugos institucija vadovausis bendra tvarka, tarytum dabar yra 60 tvarkų, kiekvienos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius vadovautųsi savąja. Man kyla klausimas, kas iki šiol Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri yra savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių metodininkė ir rekomendacijų, kaip dirbti su skirtingais atvejais, teikėja, trukdė kurti tvarkas, kurių trūksta?“ - klausė L. Juškevičienė.

Tai dar vienas funkcijų dubliavimas, parodymas, kad padarėme naują darinį, kuris veiks.

Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei neaišku, ar naujojoje struktūroje keisis žmonės, ar jie bus kompetentingesni? Kokių galių jie įgaus nuo liepos 1 dienos bandydami kurti naują vaiko teisių apsaugos sistemą, užuot kažką darę, kad buvusi veiktų?

Paklausta, kaip Vilniuje veiks mobilioji komanda, L. Juškevičienė sakė žinanti tiek, kiek parašyta įstatyme: kad Vilniuje veiks mobilioji komanda, kuri atvažiuos į šeimą per vieną dieną paėmus vaiką ir 14 dienų intensyviai dirbs su šeima. Tada teiks rekomendacijas atvejo vadybininkui, kuris jau dirbo su šia šeima, kaip toliau dirbti su ja. Įstatyme minima, kad mobilioji komanda dirbs tiek su šeima, tiek su vaiku.

„Mano supratimu, tai dar vienas funkcijų dubliavimas, parodymas, kad padarėme naują darinį, kuris veiks“, - konstatavo Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Pasak L. Juškevičienės, Vilniaus mieste ir dabar visą parą teikiama pagalba. Mobilioji komanda atsakinga už skubius pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus, kuriuos teikia kaimynai, patys vaikai, ugdymo įstaigos ir pan.

„Ši mobili komanda skubiai vyksta į įvykius ir sprendžia klausimą dėl vaiko saugumo, ar yra grėsmės sveikatai ir gyvybei, ar reikia paimti vaiką iš šeimos ir kas vyksta su šeima po to.

„Tęstinį darbą su šeima toliau dirba arba vaiko teisių apsaugos skyrius, arba socialinis darbuotojas, jeigu matomas poreikis. Tačiau mus riboja ištekliai. Po įstatymo įsigaliojimo, tikėtina, kad mūsų skubaus reagavimo mobiliosios komandos nebereikės. Naujai kuriamos mobiliosios komandos reaguos į pareigūnų pranešimus, nors, kaip sako įstatymų leidėjai, jie nemato galimybės, kaip per valandą įmanoma reaguoti į visus iškvietimus“, - sakė Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja

Žinią, kad po „Matuko reformos“ darbo vietos bus pasiūlytos visiems iki šiol dirbusiems savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams, L. Juškevičienė vadino palankia darbuotojams. „Tačiau skaitydami Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymas, matome, kad darbuotojams kvalifikacijos trūksta. Aš būčiau linkusi manyti, kad reikėtų peržiūrėti ir esamų darbuotojų kvalifikaciją“, - sakė ji.

Didžiausia vaiko teisių apsaugos problema, L. Juškevičienės nuomone, ir yra žmogiškieji ištekliai.

„Darbuotojų trūkumas - milžiniškas, tai pasakytina ne tik apie vaiko teisių apsaugos skyrius, bet ir apie socialinius darbuotojus, kurie nebeateina. Reikėtų kelti jų atlyginimus, taip pat investuoti į mokymus. Trūko bendradarbiavimo tarp institucijų ir prevencinio darbo su šeimomis - jų švietimo, pozityvios tėvystės kursų. Šeimai turėtume pradėti ruošti nuo vaikystės“, - sakė Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

SADM išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos iššūkiams pasirengta.

Šiai reformai reikės didesnio vaiko teisių apsaugos specialistų skaičiaus, tad „planuojama, kad reikės priimti apie 200 naujų darbuotojų“.

„Skaičiuojant būsimas išlaidas šiems metams, numatyta, kad bus skirta papildomai vienas milijonas eurų, greta jau turimų reformai lėšų, patalpų išlaikymui, darbuotojų aprūpinimui reikiamomis darbo priemonėmis, autoūkio atnaujinimui, taip pat papildomiems etatams“, - rašoma SADM pranešime.

Dabartiniai darbuotojai bus perkeliami į naujas pareigas, jie dėl reformos nebus atleidžiami. Keliant darbuotojų kvalifikaciją, pavasarį bus rengiami išsamūs mokymai.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS