NE VISI SOSTINĖS FONTANAI VASARĄ PASITIKS PURSLAIS

Kaip įprasta, jau gegužę Vilniuje turėtų pradėti veikti miesto fontanai. Planuojama, kad vilniečius bei miesto svečius šią vasarą jų džiugins ne 15, kaip ankstesniais metais, o 16 – jei darbai bus baigti laiku, vanduo vėl sruvens ir kaskadomis prie Operos ir baleto teatro. Tačiau kai kurių kitų fontanų "atsigavimo" dar teks palaukti.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius, jau daugelį metų pirmosiomis gegužės dienomis sostinėje įjungiama 15 miesto fontanų. Visi miesto fontanai veikia iki sezono pabaigos – rugsėjo 30 d. arba kol leidžia oro sąlygos.

Fontanų priežiūra miestui kasmet kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Už fontanų priežiūrą yra atsakinga bendrovė "Poolservice LT".

Remontas centre

Šiemet veikiančių sostinės fontanų sąrašas turėtų pasipildyti dar vienu – pernai vasarą pradėtas tvarkyti bene dešimtmetį neveikęs Operos ir baleto teatro fontanas ir jo prieigos. Kartu bus atnaujintos fontano granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, įrengtas visiškai naujas vamzdynas, vandens baseino hidroizoliacija, pakeista elektros instaliacija, povandeninis spalvotas apšvietimas, įrengiama automatinė vandens dezinfekcijos sistema, vandens lygio kontrolė ir kt.

Atnaujinant fontaną bus sutvarkytos ir prieigos: atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą: Vilniaus gatvės dalyje ir J.Lelevelio gatvėje, A.Vienuolio, A.Goštauto gatvėse. Visi darbai turėtų kainuoti maždaug 540 tūkst. eurų.

Planuojama, kad fontanas prie Operos ir baleto teatro pradės veikti jau gegužę, tačiau kol kas darbai nebaigti, objektas dar neatiduotas naudoti.

Pernai birželį Lukiškių aikštėje pradėjo veikti Baltijos šalyse analogų neturintis interaktyvus fontanas. Jo unikalumas tas, jog fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens sroves. Srovių formos ir aukščiai keičiasi pagal sudarytą veikimo scenarijų, vandens srovės forma gali kisti iki 10 kartų per sekundę. Be to, srovės yra apšviestos spalvas keičiančiu ekonomišku apšvietimu, kiekvienas šviestuvas veikia tiek atskirai, tiek sinchroniškai su kitais šviestuvais. Fontane nėra atviro vandens baseino, todėl jis saugus vaikams, o vandens rezervas laikomas specialioje talpykloje po žeme. Vilniečius interaktyvus fontanas džiugins ir šiais metais.

Pasisekė ne visiems

Bene daugiausia visuomenės diskusijų prieš šešerius metus sukėlė ir vis dar kelia fontano teritorijos Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, likimas. 1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio sukurtas ir į Kultūros paveldo registrą įtrauktas fontanas nustojo veikti maždaug prieš 10 metų.

2013 m., kai Lietuva rengėsi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, nuo fontano buvo nuimti nerūdijančio plieno purkštuvai, o jo vandens rezervuaras užpiltas skalda ir žemėmis, pasodintas gėlynas "Nenušienauta pieva", vaizduojantis laukinę lietuvišką pievą. Pats Seimo fontanas virto keturiais skirtingais Europos žemėlapiais, kuriuose buvo pavaizduotos Lietuvos valstybės sienos keturiais skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Nors iš pradžių buvo kalbų, kad Seimo fontanas bus rekonstruotas, tam lėšų taip ir neatsirado.

Kažkur dingo ir nerūdijančio plieno fontano purkštuvai. Tad šis fontanas greičiausiai nebeatgims. Teigiama, kad grąžinti senojo fontano neįmanoma, mat jis buvo padarytas pačioje sovietmečio pabaigoje – neturint nei normalių technologijų fontanui, nei normalių siurblių. Pats fontano baseinas įrengtas virš tunelio, o konstrukcija, nuolatos veikiama vibracijų, juda. Fontano vonia-baseinas sutrūkę, visa fontano vandens sistema sugedusi, surūdijusi.

Nori priglausti Seimas

G.Runovičiaus teigimu, kasmet Seimo fontanui  užsodinti gėlėmis ir jo priežiūrai Vilniaus savivaldybė skiria apie 25 tūkst. eurų. Tačiau Seimo nariai ne kartą viešai yra sakę, jog kasmet miesto valdžiai reikia priminti, kad prie parlamento, miestą ir šalį reprezentuojančioje vietoje, esantį gėlyną reikia ne tik pasodinti, bet ir prižiūrėti. Žmonės galvoja, jog fontano teritorija priklauso parlamentui ir šis nesugeba susitvarkyti. Todėl Seimo valdyba panoro, kad fontano teritorija taptų nebe Vilniaus miesto savivaldybės, o Seimo.

"Jeigu Seimo kanceliarija prašytų, sklypą, kuriame buvo fontanas, perduoti Seimui panaudos sutartimi – neprieštarautume. Šiuo metu atliekami sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo projektas jau patvirtintas. Žemės sklypo panaudos sutartis sudaro Nacionalinė žemės tarnyba," – sakė savivaldybės atstovas.

Tačiau kol kas sklypas vis dar priklauso savivaldybei, tad, kaip informavo G.Runovičius, kai nebeliks šalnų grėsmės, dalis fontano bus užsodinta vasarinėmis gėlėmis. Likusioje fontano dalyje bus pasodinta veja. Kasmet čia pasodinama apie 17 tūkst. gėlių sodinukų, gėlynas dekoratyvus išlieka iki spalio pabaigos.