Į Vilniaus oro uostą naktį turėję nusileisti lėktuvai to padaryti negalėjo. Teko tiesiog ore sukti ratus ir laukti.

„Apie vidurnaktį gavome informaciją iš „Oro navigacijos“ atstovų apie droną, kuris buvo šiek tiek toliau į miesto pusę nuo oro uosto“, – pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.  

Dronas skraidė Liepkalnyje, oro uosto apylinkėse – ten, kur skraidyti draudžiama, o jei ir norima, tai būtinas leidimas.  

„Vidinės tarnybos, tiek Viešojo saugumo tarnybos atstovai operatyviai reagavo, padidino patruliavimą ir stebėjimą oro erdvės ta kryptimi, kur buvo nurodyta“, – patikino T. Vasiliauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kas tai per dronas – niekas negalėjo atpažinti. Oro erdvę Lietuvoje prižiūrinti bendrovė skubiai stabdė oro uosto darbą.

„Nėra kada mums aiškintis nei kokiame aukštyje, nei kas ten, kieno tas dronas. Iškart yra svarbiausia užtikrinti skrydžių saugą“, – pabrėžė „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Pavėlintas išvykimo skrydis į Tel Avivą. Atvyko ir policija.  

„Įsitikinus, kad grėsmės nėra, buvo gautas leidimas ir oro uostas per pusvalandį atidarytas pilna apimtimi“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas.

Pavojaus, anot tarnybų, nėra. Tačiau čia informacija ir baigiasi. Versijos apie droną skiriasi.

„Policija nuvažiavo į vietą, nuleido droną. Aiškinsimės, kodėl taip padarė“, – sakė laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Tačiau policija LNK žinioms patvirtino, kad drono neturi. Jis net nebuvo rastas. Kieno – neaišku, bet savininkas jau nuo ryto buvo priskirtas.  

„Viena saugos tarnyba pakėlė droną, kad patikrintų savo teritoriją, bet ne visiškai galbūt atitiko taisykles neskraidymo zonos“, – svarstė V. Kondratovičius.

„Gauname informaciją, kuri dar keičiasi, kad tai yra vienos saugos tarnybų dronas, bet nenorėčiau komentuoti plačiau“, – nedaugžodžiavo S. Batavičius.

Skelbta, kad tai „Ekskomisarų biuro“ dronas. Neva juo apžiūrėjo saugomą objektą, tačiau įmonė informaciją kategoriškai neigia.

„Apie galimai į Vilniaus oro uosto teritoriją įskridusį droną sužinojome tik iš žiniasklaidos.

Patvirtinu, kad incidentas nėra susijęs su mūsų saugomose objektuose naudojamais dronais, todėl komentuoti šios situacijos negalime. Nė viena institucija į mus dėl šios informacijos nesikreipė“, – rašė „Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.

Tam, kad skirstų, turi pasigauti palydovus, o tu jų negali pasigauti, nes esi neskraidymo zonoje.

Žinoma tik tiek, kad dronas kilo iš Lietuvos teritorijos.

„Drono nepastebėjome. Gali būti, kad visai kitokiais dažniais veikia ir panašiai“, – kalbėjo „Oro navigacijos“ generalinis direktorius.

Ukrainoje kovojęs savanoris situacijos vertinti nelinkęs, bet klausimų, kaip dronas ten įskrido, kyla.

„Tam, kad skirstų, turi pasigauti palydovus, o tu jų negali pasigauti, nes esi neskraidymo zonoje“, – aiškino Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis.

Nebent dronas nelegalus ar kaip nors patobulintas.

„Perinstaliuotas su tam tikra pakeista įranga, tai gali ir ignoruoti šiuos dalykus, bet paprastai tie, kuriais leidžiama skraidyti, neturėtų turėti galimybės įskristi į tokias zonas“, – pabrėžė A. Kumpis.

Ten, kur skraidė dronas, negalima kilti aukščiau 25 metrų. „Oro navigacijos“ vadovas sako, kad skrydžių saugos algoritmas suveikė. Tačiau sutinka, kad dronus stebėti sunku.

„Dronų stebėjimas iš viso yra visoje Europoje mažiausiai reglamentuotas ir technologiškai išvystytas klausimas. Skirtingi dronai, skirtingi dažniai. Matome pagal karą Ukrainoje, kaip greitai kinta situacija“, – teigė S. Batavičius.

Girdėti versijų, kad tai galėjo būti tiesiog paprastas pilietis, nusprendęs pakelti galbūt savadarbį droną. Tačiau pastarieji įvykiai rodo, kad tarnybos nepastebi ir daug rimtesnių atvejų. Neseniai į Lietuvos teritoriją buvo įskridę du dronai iš Baltarusijos.

Vieno drono ieškota beveik savaitę – jis rastas poligone Jonavos rajone. Su savimi gabeno 2 kg sprogmenį.

Krašto apsaugos ministrė sako, kad sprendimai, kurie leistų numušti taikinius oro erdvėje, finalizuojami.

„Spręsime artimiausiu metu, ar reikės įstatymo pakeitimo, ar apsieisime be jo, bet jau algoritmai yra sudėlioti. Apie tai irgi šiuo metu kaip tik vyksta labai intensyvūs pokalbiai su kariuomene, kaip algoritmas geriausiai veiktų, kad staigiai galėtume uždaryti tuos erdvės kvadratus, kurie mums reikalingi“, – pranešė laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Su dronais kovoja ir Lenkija. Naktį šalies rytuose esančiame kaime į kukurūzų lauką nukrito ir sprogo nenustatytas objektas. Dabar jau patvirtinta, kad tai – karinis dronas. Greičiausiai skirtas klaidinti priešlėktuvinės gynybos sistemas ir nukreipti jas nuo tikrų kovinių dronų.

Dėl ko teko stabdyti oro uosto darbą: ar tikrai dronas?

Naktį iš antradienio į trečiadienį skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo laikinai sustabdyti dėl pastebėto drono. Oro uosto tarnybos ėmėsi papildomų veiksmų, buvo sustiprintas patruliavimas bei stebėjimas nurodyta kryptimi ir maždaug pusvalandžiui buvo sustabdytas orlaivių eismas dėl ko vėlavo keletas skrydžių.

Plačiau situaciją pakomentavo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius S. Batavičius.

– Kaip jūs pastebėjote tą droną?

– Gavome pranešimą iš policijos. Gyventojas paskambino policijai ir pranešė apie droną. Mes įjungėme saugos algoritmą ir nukreipėme skrydžius į vadinamąjį „hold“ režimą. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti saugą. Vėliau aiškinomės, kas tai per objektas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Iš pradžių buvo teigiama, kad tai vienos saugos bendrovės dronas, bet jie tai neigia. Kokia situacija šiuo metu?

– Mūsų pirminis informacijos šaltinis yra policija. Kol kas galioja tokia informacija, jog tai yra saugos tarnybos dronas. Dabar turime tik tiek, daugiau patikslinti negaliu. Toliau kartu su policija tirsime, kas ten iš tikrųjų buvo. Tikriname įvairius antenų duomenis, stebime, kas buvo matyta ar nematyta naudojant pagalbines drono antenas. Tolimesnę informaciją išsiaiškinsime.

– Ar turime priemonių užkirsti tokiems įvykiams kelią, kad jie nepasikartotų? Galbūt net solidžios baudos?

– Baudos – taip, tai vienas svarbus elementas. Tačiau dar svarbesnė yra edukacija ir žmogiškų klaidų vengimas. Manau, kad mūsų diegiama dronų skrydžių valdymo sistema labai padės užtikrinti supratimą tarp operatorių – kur galima kelti droną, kokių leidimų reikia. Visus dronų operatorius kviečiu naudotis sistema, kurią galima pasiekti internete.

– Tai oro uosto apsaugos zonoje legaliai galima pakelti droną, tarkim, įmonėms ar gyventojams, kurie įsirenginėja saulės elektrines?

– Taip. Šiuo metu gauname iki 30 įvairių popierinių paraiškų, kurias patenkiname suderinę laiką su skrydžių vadovais.

Bet kokio susidūrimo – tiek su paukščių pulku, tiek su dronu – pavojus orlaiviui yra didelis.

– Kaip oficialus, legalus dronas galėjo pakilti oro uosto apsaugos zonoje?

– Kaip ir minėjau, tai galėjo būti žmogiška klaida, neapsižiūrėjimas, galbūt dronas nuklydo nuo trajektorijos. Šiuos dalykus aiškinsimės. Svarbu dar labiau tobulinti algoritmus, sąveikos ir reagavimo dalykus.

– Ar negalėjo būti taip, kad dronas buvo, sakykime, nulaužtas programiškai?

– Negaliu to komentuoti – tai nėra mano kompetencija. Tuo turėtų užsiimti policija ar kitos atsakingos tarnybos.

– Pagal taisykles jie neturėtų pakilti aukščiau nei 120 m, bet nulaužus programinę įrangą gali pakilti ir į kilometrus. Kokį pavojų tai kelia orlaiviams?

– Pavojų kelia net ir paukščiai. Mes tikrai nenorime eksperimentuoti, todėl mūsų pagrindinis uždavinys – atskirti orlaivius nuo pavojingo skraidančio objekto ir nukreipti juos į kitą pusę. Tą ir padarėme. Bet kokio susidūrimo – tiek su paukščių pulku, tiek su dronu – pavojus orlaiviui yra didelis.