Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos iškilmėse Kaune skambėjo šūkiai "Lietuvą – lietuviams!", o politikai reklamavo savo partijas.

Šmėžavo partijų simboliai

94-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių minėjimas prasidėjo tradiciškai – šv.Mišiomis Kristaus Prisikėlimo ir Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

Po to keli šimtai visuomeninių organizacijų atstovų, Kauno moksleivių ir studentų, kurių priekyje žygiavo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas", pajudėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio link.

Po varpų muzikos koncerto vyko iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas. Jis prasidėjo Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija ir gėlių padėjimu.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje susirinko Kauno valdžios, Lietuvos Seimo atstovai, kariūnai, šauliai, studentija, moksleiviai, veteranai – iš viso apie pora tūkstančių žmonių.

Minioje plevėsavo dešimtys Lietuvos, Kauno ir kitų įvairų vėliavų su tautine simbolika.

Vasario 16-osios minėjime nepraleido progos pasireklamuoti kai kurios politinės partijos – jų nariai dėvėjo šalikus, skareles su savo partijų simbolika.

Po patrankos šūvių, geltonų, žalių ir raudonų konfeti lietaus prasidėjo tautinio meno koncertas, kuris tęsėsi iki tradicinės Vyčio kryžiaus vėliavos nuleidimo ceremonijos.

Priešiškumas neatbaidė

Po šventiniu dangumi vietos pakako ir skirtingas ideologijas skleidžiančiam jaunimui. Nepaisydami Kauno savivaldybės sprendimo neleisti surengti eitynių, minties suorganizuoti viešą renginį neatsisakė Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) nariai.

Keliolika TJA narių, tarp kurių buvo ir keli užsieniečiai, nešini plakatais su užrašais "Už žmogų, kuris gerbia konstituciją“, "Už laisvę būti taikiems", "Lietuvi, nekrauk lagamino, neišvažiuok", "Už blaivią Lietuvą", "Kas mūsų nenužudė, padarė stipresnius", vykstant tradiciniam minėjimui, taip pat būriavosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

"Mes čia, kaip ir visi Lietuvos piliečiai. Norėjome taikiai paminėti šią dieną. Plakatai buvo skirti eitynėms. Pavyzdžiui, šis plakatas – komiškas, – rodydama spąstuose prispaustą pelytę aiškino TJA Kauno skyriaus pirmininkė Sandra Šuliauskaitė. – Lietuva – tai pelytė, kuri kažkada kovojo ir nežuvo. O tai kas nenužudė, padarė mus stipresnius."

Klausiama, kodėl į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą atėjo su plakatais, skirtais eitynėms "Už solidarią ir įvairią Lietuvą", S.Šuliauskaitė atsakė: "Tai buvo 1918 m. Mes visi žinome tą situaciją, kokiomis aplinkybėmis tai buvo vykdoma. Tai buvo gražus susitarimas. Jie padėjo kertinį pamatą mūsų valstybei."

Žygiavo ir skustagalvių

Progos Vasario 16-ąją pademonstruoti savo pasaulėžiūrą nepraleido ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga. Patriotais save vadinanti šimtų jaunų žmonių minia surengė eitynes nuo Ramybės parko iki Kauno rotušės.

Laisvės alėjoje, Senamiestyje skambėjo šūkiai "Lietuva – lietuviams!“, „Lietuva – Lietuvos vaikams!“, juos keitė lietuviškos dainos.

Tautiniais drabužiais pasipuošę vaikinai ir merginos rankose laikė tautines vėliavas, plakatus. Čia pat matėsi ir skustagalvių bei tautine atributika pasipuošusių vyresnio amžiaus žmonių.

Eitynes atidžiai stebėjo policijos pareigūnai.