POLITOLOGAI: DIDELIS AKTYVUMAS VILNIUJE GALI BŪTI PALANKUS I. ŠIMONYTEI

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose didelis didmiesčių gyventojų aktyvumas gali būti palankus konservatorei Ingridai Šimonytei, sako BNS kalbinti politologai.

„Įdomu, kaip atrodo Vilnius ir matau, kad Vilnius net aplenkė vidurkį, tai yra 60 procentų. Didmiesčiai ir ypač Vilnius, buvo labiau vis dėlto už I. Šimonytę – bent jau ką rodė sociologinės apklausos“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Tokios nuomonės laikėsi ir Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto politologas Mažvydas Jastramskis.

„Vilnius yra gerokai virš vidurkio. Didesnis aktyvumas Vilniuje gali būti palankesnis I. Šimonytei. Dėl kitų miestų sunku kažką pasakyti konkrečiau“, – sakė jis.

Aktyviai rinkimuose balsavo ir Kauno gyventojai – jų į rinkimus atėjo 62 procentai. Tačiau tai, kam galėtų būti palankus šio miesto aktyvumas politologams prognozuoti sunkiau.

„Klausimas, ar pavyks konservatoriams parodyti, kad Kaune jie stiprūs, ar vis dėlto čia tas aktyvumas bus palankus Sauliui Skverneliui, kurį parėmė dabartinis Kauno meras?“, – svarstė R. Urbonaitė.

To, kam atiteks Kauno balsai, nesiryžo prognozuoti ir M. Jastramskis.

„Dalis gali (balsuoti už S. Skvernelį – BNS), dalis ten nuo seniau yra konservatorių ištikimų rinkėjų, dalis gali rinktis ir Gitaną Nausėdą“, – sakė jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologės Ievos Petronytės vertinimu, mažesnis aktyvumas būtų buvęs naudingesnis I. Šimonytei ir S. Skverneliui.

„Jų rinkėjai yra labiau apsisprendę balsuoti. Dabar matome, kad tas aukštesnis aktyvumas turbūt atvedė ir G. Nausėdos rinkėjus prie urnų“, – sakė ji.

Rinkėjus prie balsadėžių atvedė intriga

Pirminiais duomenimis, rinkimuose balsavo 56,46 proc. rinkėjų. Tai šiek tiek daugiau nei 2014 metais, kuomet į prezidento rinkimų pirmąjį turą atėjo 52,23 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų.

„Turbūt skirtumai bus nelabai dideli ir intrigą matysime iki pat balsų skaičiavimo pabaigos“, – sakė I. Petronytė.

R. Urbonaitė taip pat mano, kad rinkėjų aktyvumą galėjo lemti „konkurencija, kai nėra iš anksto žinomas nugalėtojas“.

Pasak M. Jastramskio, sunku įsivaizduoti įdomesnius ir daugiau intrigos turinčius rinkimus nei šie.

„Ką dar būtų galima pasiūlyti rinkėjams jeigu ne iš tikrųjų labai konkurencingus prezidento rinkimus, kurie yra įdomūs vien dėl to, kad čia asmenys konkuruoja ir visiškai neaišku, kas laimės, ir du referendumus. Neįsivaizduoju, kas dar normaliomis sąlygomis galėtų padidinti lietuvių aktyvumą“, – kalbėjo politologas

„Tai gal šį tą pasako apie tai, kaip mūsų žmonės domisi politika, kad net tokiuose įdomiuose rinkimuose ateina vis tiek mažiau nei 60 procentų balsuoti“, – sakė jis.

Pilietybės referendume „už“ greičiausiai neužteks

Toks aktyvumas, pasak politologų, greičiausiai reiškia, jog referendumas dėl pilietybės instituto išplėtimo įvyko, tačiau balsavusiųjų „už“ nepakaks nuostatai pakeisti.

„Turbūt galima sakyti, kad nepaisant didelio aktyvumo balsuojant iš anksto, pilietybės klausimas nebus išspręstas, nors referendumas turbūt įvyko“, – sakė I. Petronytė.

„Mes tiesiog suskaičiuosime „už“ ir „prieš“, bet tikrai neužteks balsų „už“, kad būtų galima kalbėti apie tai, kad mes turėsime Konstitucijos pakeitimą“, – apie šį referendumą sakė R. Urbonaitė.

Seimo narių mažinimo referendumo likimas kol kas nėra aiškus: nėra žinoma, kiek rinkimuose dalyvavusių rinkėjų paklausė raginimų šiame referendume nedalyvauti.

„Labai neaišku, kas įvyko su Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumu, nes žinome, kad buvo dalis žmonių, kurie tikrai neėmė to biuletenio ir atsisakė dalyvauti šiame referendume. Klausimas, ar bus jų tiek, kad nebūtų pasiektas 50 procentų aktyvumas“, – sakė R. Urbonaitė.

Tuo tarpu I. Petronytė svarstė, jog neimti biuletenio ir nedalyvauti rinkimuose yra gana netipinis rinkėjo elgesys, todėl mažai tikėtina, kad taip pasielgusių būtų 6 ar 7 procentai.

„Tai yra didelis skaičius tokiam neįprastam elgesiui“, – sakė politologė.