„Dura lex, sed lex – žiaurus įstatymas, bet yra įstatymas. Tų, kurie priešinasi nukėlimui, suprantu, kad teisinės galimybės kovoti praktiškai išsemtos. Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nedemonstruoja jokio noro tai daryti, bus priversta anksčiau ar vėliau vykdyti įstatymus“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.

„Viso to rezultate nebus vieno paminklo ir turėsime dar vieną visuomenės susipriešinimą. Kiek naudos tame, tai labai abejotina“, – pridūrė jis.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo pernai rugpjūtį, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.

Taip komisija nutarė konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje.

Ji drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Sprendimą Regionų administraciniam teismui apskundė poetės anūkė Salomėja Bučaitė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Protestuojant prieš planuojamą paminklo iškėlimą prieš keletą savaičių šalia jo surengti poezijos skaitymai.

Kritiką Desovietizacijos komisijai dėl šio sprendimo yra išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot F. Jansono, jo požiūris šiuo klausimu nepakito.

„Prezidentas, kai buvo priimtas Desovietizacijos komisijos sprendimas dėl Salomėjos Nėries paminklo pašalinimo, išsakė savo poziciją ir išsakė neigiamą poziciją, pradedant nuo to, kaip, kokiais pagrindais buvo vertinama ir kiek tai moksliškai teisinga, sakykime, ar istoriškai, ir moksliškai“, – sakė prezidento patarėjas.

„Ir ta pozicija tokia išlieka“, – teigė jis.