R. Šimašius siūlo mečetę statyti Vilniaus centre | KaunoDiena.lt

R. ŠIMAŠIUS SIŪLO MEČETĘ STATYTI VILNIAUS CENTRE

Vilniaus musulmonų sunitų religinė bendruomenė planuoja sostinėje statyti mečetę ir iš valstybės jau gavo neatlygintinai beveik 85 arų sklypą Liepkalnyje.

Sostinės meras Remigijus Šimašius netikėtai pasiūlė tinkamesnę vietą – Lukiškėse, kur totorių mečetė stovėjo šimtmečius. Tačiau į šį religinei bendruomenei grąžintiną turtą esama ir kitų pretendentų.

Pavėluotas pasiūlymas

Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. totorių, dauguma jų yra musulmonai sunitai, išpažįstantys Abu Hanifos pakraipos islamo tikėjimą. Šalyje yra 4 mečetės – po vieną Kaune ir Alytaus rajone, Raižiuose, dvi Vilniaus rajone – Nemėžio ir Keturiasdešimt Totorių kaimuose. Sostinėje gyvenantys totoriai šiuo metu meldžiasi Islamo kultūros ir švietimo centre Smolensko gatvėje, kur į penktadienio pamaldas susirenka 150–200 žmonių.

Šio centro vadovas, Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės pirmininkas ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad tikintieji jau netelpa į nepritaikytose patalpose įkurtus maldos namus. Nacionalinės žemės tarnybos panaudos būdu suteiktame sklype, anot jo, ketinama statyti "kuklią mečetę", kurioje galėtų melstis apie 600 žmonių.

Į žinią apie planuojamas musulmonų mečetės statybas viešoje erdvėje sureagavo ir Vilniaus meras R.Šimašius. Jis pareiškė, kad skolą Lietuvos totoriams valstybė turėtų "atiduoti adekvačiai". Mero nuomone, sklypas Naujininkuose prie pat aplinkkelio nėra tinkamiausias ir pasiūlė statyti mečetę istorinėje vietoje – Lukiškėse, kur ji stovėjo šimtmečius, kol sovietų valdžios įsakymu 1968 m. buvo sulyginta su žeme, ir Vilniuje liko tik Mečetės gatvė.

Šiuo metu teritorija, kur stovėjo mečetė, užstatyta menkaverčiais pastatais, 1969–2010 m. ten veikė Puslaidininkių fizikos institutas. Mokslininkams persikėlus į Saulėtekį, pastatai atiteko Turto bankui ir galėtų būti nugriauti.

Finansinės savivaldybės paramos mečetės statybai R.Šimašius nežadėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad jeigu aplink būsimą pastatą bus palikta vieša erdvė vilniečiams, savivaldybė pasiryžusi į ją investuoti.

Svarsto apie derybas

A.Beganskas pripažino, kad viešas R.Šimašiaus siūlymas atkurti mečetę istorinėje vietoje Lukiškėse buvo gana netikėtas.

"Kai kreipėmės į savivaldybę su Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės prašymu, apie Lukiškių sklypą jokios kalbos nebuvo. Vienintelis siūlymas, kurį gavome iš savivaldybės – sklypas prie Žirnių gatvės, netoli senųjų karaimų ir totorių kapinių", – teigė A.Beganskas.

Bendruomenė jau spėjo išsiaiškinti, koks gali būti didžiausias mečetės bokšto aukštis, kad netrukdytų oro navigacijai, mat visai šalia yra Vilniaus tarptautinis oro uostas. Apskaičiuotas ir su bendruomene suderintas būsimo pastato plotas, nes į maldos namus turėtų tilpti apie 600 žmonių.

"Dabar, kai meras pradėjo viešai kalbėti apie sklypą Lukiškėse ir buvusios senosios mečetės atstatymą, negi mes galime būti prieš? Tačiau meras kalbėjo apie nedidelę medinę mečetę, kokia ji buvo senovėje – be vandens, be tualetų. O mes norime šiuolaikiško pastato, mūrinio, panašaus kaip Kaune, ir tokio dydžio, kuris atitiktų bendruomenės poreikius, nes statyti mažesnio tiesiog neapsimoka. Jeigu meras užtikrintų mums galimybę pasistatyti Lukiškėse tokią mečetę, kokios mums reikia, galima būtų tą variantą svarstyti", – sakė A.Beganskas.

Sklypas prie Žirnių gatvės mums yra tarsi žvirblis rankoje.

Gavusi viešą žinią iš sostinės vadovo, bendruomenė ketina rašyti raštą ir aiškintis, kokio aukščio ir ploto mečetę R.Šimašius įsivaizduoja Lukiškėse. Pasak muftijaus, problema ten būtų ne tik pastatai, kuriuos reikėtų griauti, bet ir buvusios totorių kapinės, sovietmečiu taip pat sulygintos su žeme: "Vadinasi, reikės atlikti tyrimus, o galbūt net ir perlaidoti palaikus – mūsų tikėjimas to nedraudžia. O sklypas prie Žirnių gatvės mums yra tarsi žvirblis rankoje – pasirašytos sutartys dėl panaudos, įregistruotas Registrų centre, bendruomenė pritarusi preliminariems pastato išmatavimams. Belieka parengti detalųjį planą, projektuoti ir statyti."

Neprašo nė cento

Musulmonų dvasininkas pripažįsta girdėjęs ir priešiškų komentarų, neva kam reikalinga ta mečetė, kodėl ji turėtų atsirasti Vilniuje.

"Bet mes gi neprašome nei iš savivaldybės, nei iš valstybės nė vieno cento. O kita vertus – mečetė Lukiškėse stovėjo nuo viduramžių, o nugriauta tarybų valdžios metais. Tai tie, kurie kalba, kad mečetės nereikia, turbūt ilgisi tų laikų, ir nežino didžios savo valstybės praeities, kad totoriai buvo Vytauto Didžiojo į Lietuvą pakviesti ir per amžius buvo ištikimi šiai valstybei. Ir nepriklausoma Lietuva mečečių negriovė, o kaip tik padėjo Kauno totoriams pasistatyti vienintelę šalyje mūrinę mečetę", – kalbėjo muftijus.

"Vilniaus dienos" paklaustas apie planuojamą maldos namų statybos finansavimą, jis teigė, kad pastatyti mečetę kainuotų apie 7–8 mln. eurų, ir šiuo metu esama siūlymų paremti statybą iš įvairių islamo šalių, o realiausias variantas – Turkija. Šioje šalyje Lietuvos totoriai bendrauja su valstybine institucija, kuri padeda restauruoti religinius pastatus pačioje Turkijoje bei kitose šalyse ir net stato ligonines.

"Ši organizacija skyrė lėšų Kauno mečetės restauravimui, kalbėjomės ir apie Vilniaus mečetės statybos finansavimą. Mūsų manymu, tai būtų vienas geriausių variantų, tačiau šiandien apie pinigus kalbėti dar anksti. Kai turėsime konkretų projektą, sudarysime sąmatą ir paaiškės būsimos mečetės kaina, kalbėsime ir apie finansavimo šaltinius", – teigė A.Beganskas.

Jis pats vadovauja Turkijos statybų kompanijos "Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi" filialui Lietuvoje – "Kayi Construction", tad galbūt ir statybos rangovų toli ieškoti nereikėtų.

"Mes turime galimybes ir patirtį statybose, bet mečetė pagal Lietuvos statybos normas yra ypatingas statinys, ir įmonė privalo turėti atitinkamus sertifikatus, pažymėjimus, kad galėtų imtis tokios statybos. Apskritai Lietuvoje nėra nė vienos įmonės, kuri būtų stačiusi mečetę, – akcentavo A.Beganskas.– Gal teks ieškoti statybininkų, turinčių tokios patirties, taip pat ir dalį statybinių bei apdailos medžiagų atsivešime iš Turkijos ar kitų islamo šalių. Norime, kad naujoji mečetė būtų graži ne tik besimeldžiantiems bendruomenės nariams, bet ir vilniečiams, ir miesto svečiams, nes planuojame, kad ji būtų atvira turistams."

Bendruomenė suskilusi

Vilniaus totorių bendruomenė apie naują mečetę svajoja jau kelis dešimtmečius, bet planai iki šiol netapo realiais darbais. A.Begansko vertinimu, dėl to kalti bendruomenių vadovų tarpusavio nesutarimai, kuriuos dar labiau paaštrino pinigai mečetės statybai. Esą dar apie 2005-uosius buvo skirtas sklypas Antakalnyje, ir dar finansavimas iš Turkijos ranka pasiekiamas, bet planus sužlugdė bendruomenių vadovų ambicijos.

"Vienas sako – aš vadovausiu statybai ir visi pinigai turi eiti per mano bendruomenę, kitas sako – finansuosime tik per mano bendruomenę, o jeigu ne, tai iš viso nieko nestatysime. Taip viskas ir sustojo", – apgailestavo pašnekovas.

Iš tiesų nedidelė totorių bendruomenė, daugiausia įsikūrusi Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse, yra prikūrusi daugybę įvairių organizacijų, tiek teritoriniu, tiek religiniu pagrindu. Šių metų pavasarį buvo įregistruota dar viena – Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiatas. Ją įkūrė susivienijusios Vilniaus ir Kauno musulmonų sunitų religinės bendruomenės, o valdybos pirmininku – muftijumi – tapo mečetės statybos iniciatorius A.Beganskas.

Ilgametis Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato – muftijus Romas Jakubauskas teigė, kad jo vadovaujamas dvasinis centras atsiriboja nuo A.Begansko planų, kadangi šis asmuo esą skaldo totorių bendruomenę.

Mes su jo "piaru" neturime nieko bendro.

"Jis pats save iškėlė, atskyręs dalį sunitų bendruomenių, sukūrė naują organizaciją, užsiregistravo ir pasiskelbė muftijumi, nors niekas nėra girdėjęs, kad jis būtų kokius religijos mokslus baigęs. Mes su jo "piaru" neturime nieko bendro", – pareiškė R.Jakubauskas.

Anot jo, mečetė Vilniuje tikrai reikalinga, ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras ne vienerius metus rūpinosi jos statyba, derėjosi su savivaldybe dėl sklypo. Jį savivaldybė planavo suteikti mainais už iki turto nacionalizavimo turėtus 2 ha Lukiškėse, kur ir stovėjo senoji Vilniaus totorių mečetė, tačiau būtent A.Beganskas ir jo draugai esą vis kaišiojo pagalius į ratus.

"Ir dabar jo niekas neįgaliojo imtis mečetės statybų. Buvome pasirinkę visai kitą variantą – apie 3 ha sklypą Karoliniškėse, bet A.Beganskas sugrįžo prie seniau siūlyto gerokai mažesnio ir prastesnio sklypo Liepkalnyje, – neslėpė apmaudo R.Jakubauskas. – Nauja mečetė būtų savotiškas istorinio teisingumo atkūrimas, nes totorių bendruomenė nukentėjo nuo sovietų okupacinės valdžios, kaip ir kitos bendruomenės. Bet kai tai bandoma daryti tokiu nepriimtinu būdu, nesitariant su kitais, o tik siekiant sau reklamos, mums su tokiu statytoju ne pakeliui. Žinoma, jeigu tikrai mečetę pastatys, mes jį pagirsime, manau, gal ten leis melstis visiems Vilniaus totoriams."

Atsiriboja nuo suplanuotos mečetės projekto

Lietuvos totorių bendruomenės trečiadienį išplatino pranešimą, kritikuojantį sprendimą mečetę Vilniuje statyti Liepkalnyje, ir paskelbė atsiribojančios nuo šio projekto.

Anot jų pareiškimo, mečetės statyboms pasirinktas problemiškas sklypas, o šių statybų iniciatorius neturi Lietuvos musulmonų bei totorių bendruomenės palaikymo.

Totoriai teigia, kad neseniai įkurtos bendruomenės vadovas atstovauja ne Lietuvos, o užsienio musulmonams, atvykusiems į šalį.

„Aleksandrui Beganskui niekas nesuteikė teisės vienasmeniškai spręsti mečetės statybos reikalus Vilniaus mieste. Šis asmuo, prisistatantis Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininku muftijumi, aukščiausiu musulmonų dvasininku, Lietuvos totorių musulmonų nebuvo rinktas ir turi nedidelį rėmėjų, daugiausiai užsieniečių, ratą“, – teigiama totorių bendruomenės išplatintame pranešime.

„Lietuvoje gyvenantys naujai atvykę musulmonai gali prašyti sau žemės sklypo pasistatyti maldos namus, tačiau tai neturi būti painiojama su senąja Lietuvos totorių musulmonų bendruomene ir veikiama jos vardu“, – teigia totoriai.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato valdybos pirmininkas muftijus R. Jakubauskas teigia, kad A. Begansko mečetei pasirinktas sklypas Liepkalnyje anksčiau siūlytas šiam tikslui ir totorių bendruomenei, tačiau jo atsisakyta, nes į sklypo ribas įeina buvusios marijavitų kapinės, o šalia yra degalinė.

Lietuvos totoriai tinkamiausiu pasirinko 3,2 ha sklypą Sietyno gatvėje. Pasak Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro pirmininko, jie investavo į mečetės komplekso vizijos ir architektūrinių skaičiavimų atlikimą.

R. Jakubauskas pabrėžė, kad mečetė Vilniuje yra labai reikalinga, bet sprendimą ją statyti Liepkalnyje vadina skubotu ir visais atžvilgiais nepriimtinu.

Dauguma Lietuvoje gyvenančių musulmonų yra totoriai, išpažįstantys musulmonų sunitų tikėjimą. 2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 3 tūkst. totorių.

Jų šaknys Lietuvoje siekia dar Vytauto Didžiojo laikus.

GALERIJA

  • R. Šimašius siūlo mečetę statyti Vilniaus centre
  • R. Šimašius siūlo mečetę statyti Vilniaus centre
  • R. Šimašius siūlo mečetę statyti Vilniaus centre
Rašyti komentarą
Komentarai (56)

Daliulis

Šimašiau debile tu kreipkis pas gydytojus.

Jol

Gal postai jiems prota sumaišo?kai tik kuris patenka i valdzia ir amen zmogaus nera

Stasys

Lai statosi savo kieme...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS